16
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan 12 dekemberi, xuTSabaTi, 2013 w., ¹17 zogjer Tqma sjobs araTqmasa... gv. 6 gv. 5 me-7-10 gverdze nomerSi ganaTlebis sistemaSi ganxorcielebuli 10 wliani cvlilebebis analizi ...................... 3 kanoni saxelmwifo enis Sesaxeb _ ras gvTavazoben avtorebi? ................ 13 irakli burdulma `saaqcio samarTlis safuZvlebis~ II tomi gamosca ..........14 XIX saukunis literaturis Rirseba .....................14 qarTveli da afxazi mkvlevrebi afxazuri eTno- kulturuli sivrcis aRweras iwyeben ........ 2 studenturi TviTmmarT- velobis axali koncefcia axali xedva: studentur TviTmmarTvelobebs qveynis mmarTvel partiasTan kavSiri ar unda hqondeT da isini arc sakuTar biujets unda ganagebdnen Tsu Salva nucubiZis dabadebidan 125 wlisTavs aRniSnavs 12 –13 dekembers ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi- lisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis filosofiis saswav- lo-samecniero institutis organizebiT universitetis erTerTi damfuZneblis, gamoCenili filosofosisa da sazogado moRvawis, akademikos Salva nucubiZis dabade- bidan 125 wlisTavisadmi miZRvnili RonisZiebebi gaimar- Teba. 12 dekembers, 11 saaTze, konferenciis monawileni Tbi- lisis saxelmwifo universitetis panTeonSi gvirgviniT Seamkoben Salva nucubiZis Zegls, ris Semdegac daeswre- bian parakliss. aseve dagegmilia Salva nucubiZis iubi- lesadmi miZRvnili gamofenis gaxsna Tsu-is muzeumSi. ga- mofenaze gamotanili iqneba misi piradi arqivi da samec- niero da sazogado moRvaweobis amsaxveli dokumentebi. amave dRes gaixsneba saerTaSoriso samecniero konfe- rencia, romelSic, qarTvel mecnierebTan erTad, monawi- leoben mecnierebi ruseTidan, fineTidan, germaniidan, rumineTidan. konferenciis farglebSi profesori basil iluriZe (sankt-peterburgi) warmoadgens Salva nucubiZis iubile- sadmi miZRvnili wignis eleqtronul versias. doqtorantma maia svanaZem yvelaze maRali Sefaseba - 100 qula daimsaxura rusTavelis erovnuli samecniero fondis mier dafinansebuli 135 doqtorantidan 60 (44%) Tsu-is doqtorantia gazeT `Tbilisis universitetis~ CanarTi vladimer papava, Tsu-is reqtori, akademikosi: _ ramdenad SesaZlebelia, rom fakultetebis day- ofas Tsu-Si axali akademiuri konkursebi mohyves, rasac zogierTi profesori SiSobs? _ nebismieri reorganizacia, Tuki is fakultetebTan mimarTebaSi ganxorcieldeba, aranairad ar Seexeba aka- demiur Tanamdebobebze dakavebul xalxs, radgan maTi uflebebi garantirebulia kanoniT da saTanado kontra- qtiT. amdenad, vidre sakontraqto vada ar amoewurebaT, isini darCebian akademiur Tanamdebobebze fakulte- tebze ganxorcielebuli reorganizaciis SemTxvevaSic. Tu Seiqmneba axali fakultetebi, Sesabamisad gaCndeba vakansiebi dekanisa da dekanis moadgileebisa, romelTa adgilzec konkursebs gamovacxadebT. rac Seexeba fakultetebis dayofasTan dakavSirebul finansur sakiTxs, Cven swored imitom ar vCqarobT, rom jer kargad gavecnoT sauniversiteto sazogadoebis xe- dvas _ Tu ras fiqroben kolegebi fakultetebis dayo- fis Temaze. me-3 gverdze diskusia u niversiteti garkveu- li cvlilebebis molodinSia, Tumca, gansxvavebiT wina perio- disagan, am etapze yvela cvlileba konstruqciuli dialogis da sazogadoe- brivi azris gamokiTxvis Sedegad xorcieldeba. gazeTi `Tbilisis uni- versiteti~ ukve mesame nomeria adgils uTmobs mo- sazrebebs fakultetebis dayofis mizanSewonilo- bis Sesaxeb. amjerad hu- manitarul mecnierebaTa fakultetis profesor- maswavlebelebis mosazre- bebi gamogvaqvs samsjav- roze. ra aris dadebiTi da ra _ uaryofiTi fakultetebis dayofis ama Tu im modelSi? Salva nucubiZe fakultetebis dayofas akademiuri konkursebi ar mohyveba komentari Philology Archaeology Philosophy basil lurie

gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

  • Upload
    others

  • View
    1

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

12dekemberi,xuTSabaTi, 2013 w., N¹17

zogjer Tqma sjobs araTqmasa...

gv.

6gv.

5

me-7-10 gverdze

nomerSi

ganaTlebis sistemaSi ganxorcielebuli10 wliani cvlilebebis analizi ...................... 3

kanoni saxelmwifo enis Sesaxeb _ ras gvTavazoben avtorebi? ................ 13

irakli burdulma `saaqcio samarTlis safuZvlebis~ II tomi gamosca ..........14

XIX saukunis literaturis Rirseba .....................14

qarTveli da afxazi mkvlevrebi afxazuri eTno-kulturuli sivrcis aRweras iwyeben ........ 2

studenturi TviTmmarT-velobis axali koncefciaaxali xedva: studentur TviTmmarTvelobebs qveynis mmarTvel partiasTan kavSiri ar unda hqondeT da isini arc sakuTar biujets unda ganagebdnen

Tsu Salva nucubiZis dabadebidan 125 wlisTavs aRniSnavs

12 –13 dekembers ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis filosofiis saswav-

lo-samecniero institutis organizebiT universitetis erTerTi damfuZneblis, gamoCenili filosofosisa da sazogado moRvawis, akademikos Salva nucubiZis dabade-bidan 125 wlisTavisadmi miZRvnili RonisZiebebi gaimar-Teba. 12 dekembers, 11 saaTze, konferenciis monawileni Tbi-lisis saxelmwifo universitetis panTeonSi gvirgviniT Seamkoben Salva nucubiZis Zegls, ris Semdegac daeswre-bian parakliss. aseve dagegmilia Salva nucubiZis iubi-lesadmi miZRvnili gamofenis gaxsna Tsu-is muzeumSi. ga-mofenaze gamotanili iqneba misi piradi arqivi da samec-niero da sazogado moRvaweobis amsaxveli dokumentebi.amave dRes gaixsneba saerTaSoriso samecniero konfe-rencia, romelSic, qarTvel mecnierebTan erTad, monawi-leoben mecnierebi ruseTidan, fineTidan, germaniidan, rumineTidan.konferenciis farglebSi profesori basil iluriZe (sankt-peterburgi) warmoadgens Salva nucubiZis iubile-sadmi miZRvnili wignis eleqtronul versias.

doqtorantma maiasvanaZem yvelaze maRaliSefaseba - 100 qula daimsaxura rusTavelis erovnuli samecniero fondis mier dafinansebuli 135 doqtorantidan 60 (44%) Tsu-is doqtorantia

gazeT `Tbilisis universitetis~ CanarTi

vladimer papava,Tsu-is reqtori, akademikosi:

_ ramdenad SesaZlebelia, rom fakultetebis day-ofas Tsu-Si axali akademiuri konkursebi mohyves, rasac zogierTi profesori SiSobs?

_ nebismieri reorganizacia, Tuki is fakultetebTan mimarTebaSi ganxorcieldeba, aranairad ar Seexeba aka-demiur Tanamdebobebze dakavebul xalxs, radgan maTi uflebebi garantirebulia kanoniT da saTanado kontra-qtiT. amdenad, vidre sakontraqto vada ar amoewurebaT, isini darCebian akademiur Tanamdebobebze fakulte-tebze ganxorcielebuli reorganizaciis SemTxvevaSic. Tu Seiqmneba axali fakultetebi, Sesabamisad gaCndeba vakansiebi dekanisa da dekanis moadgileebisa, romelTa adgilzec konkursebs gamovacxadebT.

rac Seexeba fakultetebis dayofasTan dakavSirebul finansur sakiTxs, Cven swored imitom ar vCqarobT, rom jer kargad gavecnoT sauniversiteto sazogadoebis xe-dvas _ Tu ras fiqroben kolegebi fakultetebis dayo-fis Temaze. me-3 gverdze

diskusia

universiteti garkveu-li cvlilebebis molodinSia, Tumca,

gansxvavebiT wina perio-disagan, am etapze yvela cvlileba konstruqciuli dialogis da sazogadoe-brivi azris gamokiTxvis Sedegad xorcieldeba. gazeTi `Tbilisis uni-versiteti~ ukve mesame nomeria adgils uTmobs mo-sazrebebs fakultetebis dayofis mizanSewonilo-bis Sesaxeb. amjerad hu-manitarul mecnierebaTa fakultetis profesor-maswavlebelebis mosazre-bebi gamogvaqvs samsjav-roze.

ra aris dadebiTi da ra _ uaryofiTi fakultetebis

dayofis ama Tu im modelSi?

Salva nucubiZe

fakultetebis dayofas

akademiuri konkursebi ar

mohyveba

komentari

Philology

Archaeology

PhilosophyPhilosophyPhilosophyPhilosophyPhilosophyPhilosophyPhilosophyPhilosophy

basil lurie

Page 2: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2

brZan e b a#159/01-01 05.12.2013

ssip-ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetze profesoris samsaxurSi misaRebad konkursis gamocxadebis Sesaxeb

v b r Z a n e b:

1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi mi-saRebad;

2. universitetis profesorad 6 (eqv-si) wlis vadiT SeiZleba arCeul iqnes doqtoris an masTan gaTanabrebuli aka-

demiuri xarisxis mqone piri, romelsac aqvs aranakleb 6 (eqvsi) wlis samecniero-pedagogiuri muSaobis gamocdileba;

3. konkursi gamocxaddes 2013 wlis 5 dekembers. sakonkurso dokumentaciis warmodgenis vada ganisazRvros 2014 wlis 6 ianvridan 2014 wlis 20 ianvris CaTvliT. sakonkurso komisiis Semajamebeli oqmi Tsu akademiur sabWos gadaeces araugvi-anes 2014 wlis 10 Tebervlisa.

4. konkursi gamocxaddes ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris aka-demiuri Tanamdebobebis dasakaveblad:

ekonomikis principebis kaTedraprofesori – 1 saStato erTeuli5. akademiur Tanamdebobaze asarCevma

kandidatma unda warmoadginos:a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-

xelze (dadgenili formis mixedviT);b) konkursantis anketa, Sevsebuli

dadgenili formis mixedviT (anketa war-modgenili unda iyos rogorc nabeWdi, ise eleqtronuli (CD) saxiT, (failis forma-ti – Word da PDF failebis saxiT);

g) piradobis mowmobis asli;d)Sesabamisi akademiuri xarisxis dama-

dasturebeli dokumentis (dokumentebis) asli (ucxo qveyanaSi miRebuli ganaTle-bis an/da samecniero xarisxis aRiarebis kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gace-muli dokumenti, aseTis arsebobis SemTx-vevaSi);

e) samsaxurebrivi gamocdilebis amsax-veli kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti (cnoba, Sromis wi-gnakis asli da sxv.);

v) samecniero-pedagogiuri muSaobis gamocdilebis damadasturebeli doku-menti;

z) Sesafaseblad warmodgenili erTi gamoqveynebuli samecniero naSromi.

T) samecniero kvlevebis koncefcia.6. sakonkurso dokumentebis miReba

2014 wlis 6 ianvridan 2014 wlis 20 ianvris CaTvliT. 1000-dan 1700 saaTamde, Tsu eko-nomikisa da biznesis fakultetis sakon-kurso dokumentaciis mimReb aparatSi. misamarTi: Tbilisi, universitetis q. #2, ekonomikisa da biznesis fakultetis kan-celaria, oTaxi #310.

brZaneba gamoqveyndes gazeTSi `Tbi-lisis universiteti~;

brZanebis universitetis oficialur veb-gverdze ganTavseba daevalos sain-formacio teqnologiebis departaments;

daevalos kancelarias brZanebis dag-zavnis furcelSi miTiTebuli struqtu-ruli erTeulebisaTvis gadacema;

brZaneba ZalaSia xelmowerisTanave.

reqtori, akademikosivladimer papava

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis 22-e muxlis pirveli pun-qtis, 34-e muxlis pirveli da me-2 punqtebis, 35-e muxlis pirveli punqtis, saqarT-velos ganaTlebisa da mecnierebis ministris 2013 wlis 11 seqtembris #135/n brZa-nebiT damtkicebuli ssip - ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis wesdebis me-14 muxlis pirveli punqtis, 28-e muxlis, 29-e muxlis pirveli punqtis safuZvelze, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis akademiuri sabWos 2013 wlis 18 noembris N126 dadgenilebiT damtkicebuli ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri personalis samsaxurSi miRebisa da konkursis Catarebis erTiani wesis pirveli mux-lis me-2 da me-3 punqtebis, me-2 muxlis pirveli punqtis, amave wesis me-3 muxlis, ssip ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtorisa da administraciis xelmZRvanelis 2013 wlis 4 dekembris #17/04 erToblivi brZanebis `ssip - ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis erTiani saStato ganrigis damtkicebis Sesaxeb“ da ekonomikisa da biznesis fakultetis de-kanis movaleobis Semsruleblis T. beriZis 2013 wlis 25 noembris #36869/02 werilis safuZvelze,

gzavnili administracias

damana meliqiSvili,filologiis mecnierebaTa doqtori, Tsu-is qarTuli enis saswavlo-samecniero

institutis profesori:

_ universitetTan arsebul e.w. `enebis centrSi” ucxo enebisaTvis aTeu-lobiT Statia daSvebuli, qarTuli enis swavlebisaTvis ki (TiTqos im mizeziT, rom `moTxovnileba ar aris”) ramdenime wlis win daTmobili iyo mxolod 5 sa-Stato erTeuli, dRes ki mxolod 1 saStato erTeulia, da es maSin, rodesac qarTuli ena saxelmwifo enaa da sinamdvileSi (am bolo dros mainc) didi moTxovnilebaa saqarTveloSi mcxovrebi eTnikuri umciresobis mxridan. amas adasturebs samxreT saqarTvelodan mozRvavebuli somexi da azerbaijaneli axalgazrdoba, romelic Cvens universitetSi eufleba qarTul enas, magram ara e.w. `enebis centrSi”, aramed qarTuli enis institutSi, misi profesuris gadatvirTvisa da mowveuli maswavleblebis xarjze. es kidev ufro eWvqveS ayenebs swavlebis xarisxsac da finansebis araekonomiurobas (aRarafers vambobT maswavlebelTa arsebuli kontingentis diskvalifikaciis saSiSroe-baze). amitom, vfiqrob, rom saWiroa `enebis centrSi~ gamoiyos qarTuli enis maswavleblis aranakleb 20 saStato erTeulisa.

meri nikolaiSvili,Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesori:

_ Cemi survilia da reqtorTanac amaze visaubrebdi, rom universitetSi gamoiyos sivrce, sadac studentebs saSualeba eqnebaT ufro axlos gaecnon saxelovani winaprebis cxovrebas. marTalia, dRevandeli axalgazrdoba moti-virebulia, rom kargi ganaTleba miiRos, magram maT akliaT ufrosi Taobis mi-marT mowiwebisa da pativiscemis grZnoba. am sivrceSi unda xdebodes im adami-anTa saqmianobis `gacocxleba~, vinc vali moixada Cveni qveynisa da univer-sitetis winaSe. es sxvadasxva formiT SeiZleba moxdes. magaliTad, romelime mecnierisadmi miZRvnil RonisZiebaze ufro meti TvalsaCinoeba gamoifinos da sxva.

aseTi pirovnebebi dResac gvyavs, amitom studentebs ufro meti SesaZ-lebloba unda hqondeT Sexvdnen maT da esaubron. magaliTad, erTerTi ase-Ti pirovnebaa profesori Tedo uTurgaiZe, romelic arc akademiis wevria, arc raime Cini aqvs, magram udidesi damsaxureba miuZRvis qarTuli enaTmec-nierebis ganviTarebaSi. saintereso iqneba studentebma uSualod moisminon mzeqala SaniZisgan, mariam lorTqifaniZisgan da sxva profesorebisgan piradi cxovrebis Sesaxeb istoriebi, radgan maTi mibaZvis survili gauCndeT. maTi axlos gacnoba studentebisTvis Zalian kargi iqneboda.

zaza sxirtlaZe,Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis xelovnebaTmcodneobis mimar-

Tulebis profesori:

_ xSiria SemTxvevebi, rodesac adamiani sruli StatiT or an sam adgilze muSaobs, maT Soris, zogjer _ erTsa da imave dawesebulebaSi. bunebis kanonis Tanaxmad, aseTi Tanxvedra SeuZlebelia. aqedan gamomdinare, aSkaraa xSirad mniSvnelovani Seusabamobac da xarvezebic, rac Tavs iCens rogorc saswavlo-samecniero, ise administraciuli aspeqtebiT. es sakiTxic sakanonmdeblo gziT aris dasaregulirebeli. ra Tqma unda, ar vgulisxmob imas, rom xela-RebiT uarvyoT ori, an sami samsaxuris SeTavseba, magram naTlad da mkafiod unda ganisazRvros ZiriTadi da SeTavsebiTi samuSaos pirobebi (maT Soris _ samuSao dro da saaTebi) da anazRaurebac Sesabamisi unda iyos. es, Tavis mxriv, ganapirobebs vakansiaTa optimizacias, aucileblad gamoTavisufldeba Tanxa da igi SesaZlebelia sxvadasxva mimarTulebiT bevrad ufro mizanmimarTulad gamoviyenoT.

reqtorTan Sexvedris SemTxvevaSi ra sakiTxs wamoswevT?

Tsu-is qarTul-afxazur ur-TierTobaTa samecniero-kv-leviTi centri axali progra-

mis ganxorcielebas iwyebs, romelic afxazuri eTno-kulturuli sivrcis aRweras iTvaliswinebs. proeqtis farg-lebSi dagegmilia dargobrivi enciklo-pediuri leqsikonebisa da krebulebis gamocema, romlebic SemdgomSi gaerTi-andeba afxazur enciklopediad. kvle-viTi programa grZelvadiania da masSi Tsu-is qarTul-afxazuri urTierToba-Ta samecniero-kvleviT centrTan erT-ad saqarTvelos mecnierebaTa akademiis afxazuri enisa da kulturis komisia (Tavmjdomare akademikosi q-ni guCa kvaracxelia) da arasamTavrobo orga-nizacia `qarTul-afxazuri urTierTo-baTa institutia~ CarTuli. Tsu-is ba-zaze ukve Seiqmna sainiciativo jgufi, qarTul-afxazuri samecniero-kvlevi-Ti centris xelmZRvanelis zurab Senge-lias TavmjdomareobiT, romelic kvle-viT da saorganizacio sakiTxebs gauwevs koordinirebas. aRsaniSnavia, rom am programaSi afxazuri sazogadoebisa da samecniero wreebis warmomadgenlebic miiReben monawileobas. TanamSromlo-bis detalebis SesaTanxmeblad soxumSi ukve imyofeboda Tsu-is qarTul-afxa-zur urTierTobaTa kvleviTi centris warmomadgeneli esma kokoskeria.

`sainiciativo jgufis 22 noembris Sexvedraze gadavwyviteT, rom Tavidan Tematur krebulebsa da dargobriv leq-sikonebze daviwyebT muSaobas. aris Teme-bi, romlebic ukve Seswavlili gvaqvs da afxazur mxaresTan aranair winaaRmde-gobaSi ar modis, saCoTiro Temebis Ses-wavlas ki sruliad Tavidan daviwyebT. SevTanxmdiT, rom am etapze aRniSnuli me-TodiT vimuSavebT da Semdeg, es naSrome-bi didi afxazuri enciklopediis farg-lebSi gaerTiandeba~, _ ganacxada Tsu-is qarTul-afxazuri samecniero centris xelmZRvanelma zurab Sengeliam.

afxazuri eTno-kulturuli sivrcis aRweris programas Tavis mTavar daniS-nulebasTan erTad, damatebiT ramdenime mniSvnelovani datvirTvac aqvs. maT So-ris aRsaniSnavia qarTveli da afxazi mkv-levrebis aqtiuri urTierTTanamSrom-lobis procesis dawyeba, Tumca afxazu-ri eTno-kulturuli sivrcis Seswavla iseT Temebze muSaobasac iTvaliswinebs, romlebic qarTvelebsa da afxazebs Soris davis sagania. magaliTad, eTno-grafiuli, istoriuli... swored amitom, konfliqturi viTarebis Tavidan acile-bis mizniT Tsu-is qarTul-afxazur ur-TierTobaTa kvleviT centrSi SeimuSa-ves meTodi, romelic kvlevis procesSi orive mxares sakuTari poziciis dafiq-sirebis saSualebas miscems.

Tsu-is qarTul-afxazuri urTier-TobaTa kvleviTi centri, saqarTvelos mecnierebaTa akademia da arasamTavro-bo organizacia `qarTul-afxazuri urTierTobaTa instituti~ afxazuri eTno-kulturuli sivrcis aRwerisTvis saWiro finansuri resursebis mozidvis mizniT potenciur sponsorebTan mo-laparakebebis marTaven. am droisTvis proeqts mxolod erTi sponsori hyavs _ RMG jgufi, romlis sameurveo sab-Wom (Tavmjdomare b-ni zurab quTelia), miiRo gadawyvetileba _ gaaformos oficialuri xelSekruleba `qarTul-afxazur urTierTobaTa institutTan~ am programis finansuri daxmarebis Tao-baze. Tsu-is qarTul-afxazuri urTier-TobaTa kvleviT centrSi imedovneben, rom maT finansur mxardaWeras sxva or-ganizaciebic gauweven.

moamzada nato obolaZem

qarTveli da afxazi mkvlevrebi afxazuri

eTno-kulturuli sivrcis aRweras

iwyeben

zurab Sengelia

Page 3: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3diskusia

jer strategia _Semdeg kanon(eb)i

im SemTxvevaSi, Tu ar gaiwereba sa-qarTvelos umaRlesi ganaTlebisa da mecnierebis ganviTarebis grZel-

vadiani strategia, 20-25 wlis Semdeg qvey-anaSi rogorc umaRlesi ganaTleba, aseve, mecnierebac mxolod formalurad iar-sebebs _ aseT prognozs akeTeben eqsper-tebi, romlebmac proeqtis `umaRlesi ga-naTlebisa da mecnierebis strategiuli ganviTareba saqarTveloSi _ reformis platformis Camoyalibeba~ farglebSi saqarTvelos umaRlesi ganaTlebisa da mecnierebis mdgomareobis kvleva gan-axorcieles. situaciuri analizi 5 mi-marTulebiT Catarda _ universitetis avtonomia da akademiuri Tavisufleba; umaRlesi ganaTlebisa da kvlevis dafi-nanseba da finansuri marTva; kvlevisa da swavlebis integracia; umaRlesi ganaT-lebis xarisxis uzrunvelyofa; umaRlesi ganaTleba da dasaqmeba.

kvleviT proeqtSi 5 arasamTavrobo da saerTaSoriso organizacia iyo CarTuli _ ̀ socialur mecnierebaTa centri~, ̀ tem-pusis erovnuli ofisi~, `saerTaSoriso ganaTlebis centri~, `ganaTlebis politi-kis marTvisa da dagegmvis saerTaSoriso instituti~ da `akademiuri stipendiebis programa~. Catarebul kvlevaze dayrd-nobiT SemuSavda specialuri dokumenti `umaRlesi ganaTlebisa da mecnierebis strategiuli ganviTareba saqarTveloSi~. dokumentze muSaobisas hipoTetur mo-delad mkvlevrebma aRmosavleT evropis qveynebis umaRlesi ganaTlebis sistema ga-moiyenes, maT Soris gansakuTrebuli yur-adReba estoneTis gamocdilebas daeTmo.

kvlevis pirveladi Sedegebis pre-zentacia Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi 27 noembers gaimarTa. Ronis-Ziebas Tsu-is akademiuri personali, xarisxis uzrunvelyofis samsaxuris, saswavlo procesebis marTvis, samecnie-ro kvlevebisa da ganviTarebis departa-mentebis xelmZRvanelebi da sxva umaR-lesi saswavleblebis warmomadgenlebic daeswrnen.

`kvleva bolo 10 wlis ganmavlobaSi saqarTvelos ganaTlebis sistemaSi gan-xorcielebuli cvlilebebis analizs warmoadgens _ Tu ra aris dadebiTi, ra aris uaryofiTi, raSi vxedavT gamosa-vals da ra gamowvevebis winaSe vdgavarT. aucilebelia ganaTlebis ganviTarebis grZelvadiani strategiis gawerac. Tbi-lisis saxelmwifo universitetic swo-red amitom maspinZlobs am RonisZiebas, rom Cven Signidan vxedavT im problemebs, rac ganaTlebis sistemaSi arsebobs~, _ ganacxada Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis vice-reqtorma, profesorma ma-rine CitaSvilma.

arasamTavrobo organizaciebis ko-alicia, romelmac saqarTvelos umaR-lesi ganaTlebisa da mecnierebis situa-ciuri analizi ganaxorciela, muSaobis momdevno etapze gadavida. ukve momz-adebul dokumentSi, kvlevis Sedegebis garda, mocemulia konkretuli rekomen-daciebic, romelic ganaTlebis siste-maSi arsebuli problemebis mogvarebas gulisxmobs.

`kvleva ganaTlebisa da mecnierebis saministros gavacaniT. minda aRvniSno, rom igi interesiT miiRes. arsebobs da-pireba, rom mTlianad Tu ara, mocemul rekomendaciebs nawilobriv mainc ga-

moiyeneben. aseve, SevTanxmdiT TanamS-romlobazec. vimedovnebT, rom es iqneba cocxali da bunebrivi procesi. gvinda profesorTa aqtiuri CarTulobac uz-runvelvyoT, radgan ganaTlebisa da mecnierebis saministro umaRlesi ga-naTlebis Sesaxeb kanonze aucileblad iTanamSromlebs im adamianebTan erTad, vinc es kanoni unda aRasrulos~, _ aR-niSna `ganaTlebis dagegmvis, politikis da marTvis saerTaSoriso institutis~ direqtorma, proeqtis avtorma giorgi maCabelma.

kanonSemoqmedebiT procesSi akademi-uri sazogadoebis CarTulobis gaaqtiu-rebis mizniT, prezentaciaze umaRlesi ganaTlebis sistemis problematikis Te-maze erovnuli konferenciis Catarebac daanonsda, romelSic arasamTavrobo seqtoris da umaRlesi saswavleblebis

warmomadgenlebTan erTad, ganaTlebisa da mecnierebis saministrodan mowveuli eqspertebic miiReben monawileobas.

umaRlesi ganaTlebisa da kvlevis dafinanseba

umaRlesi ganaTlebisa da kvlevis dafinansebis strategiuli mi-marTulebis analizi eqspertma

lela Caxaiam ganaxorciela. dokumentis mixedviT, am mimarTulebiT ganaTlebis sistemaSi viTareba mZimea, radgan bolo wlebSi sabiujeto dafinanseba mniSvne-lovnad klebulobs. magaliTad, Tu 2005 wels umaRlesi ganaTlebisa da kvlevi-saTvis biujetidan mTliani Sida produ-qtis 0,17% gamoiyo, 2011 wels es cifri orjer Semcirda da 0.08% Seadgina. pro-blematuria dafinansebis wyaroebis sa-kiTxic. 2010 wlis monacemebiT, sajaro dafinansebis procentuli maCvenebeli mxolod 36% gaxldaT, sxva wyaroebi-dan (sabanko, kerZo seqtori) Semosuli Tanxebi ki, faqtobrivad, nulis toli. SedarebisTvis, aRmosavleT evropis qveynebSi umaRlesi ganaTlebisa da mec-nierebisTvis am seqtoridan gamoyofili finansebi 10%-s udris. mkvlevris anali-ziT, aucilebelia universitetebis vau-Ceruli sistemiT dafinansebis daxvewac, radgan es mxolod studentebis swavlis gadasaxads iTvaliswinebs da umaRlesi saswavleblebis gamarTuli funqcioni-rebisTvis sakmarisi ar aris. kvlevis am nawilSi aseve ganxilulia umaRlesi ga-naTlebis xelmisawvdomobis sakiTxic.

ganaTlebis sistemaSi ganxorcielebuli10 wliani cvlilebebis analizi

me-4 gverdze

giorgi oTxmezuri,Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis istoriis (saqarTvelos istoria) mimarTulebis asocirebuli profesori:

_ me mxolod humanitarul mecnie-rebaTa fakultetze mogaxsenebT _ misi dayofa kargi iqneba, radgan igi Tavis droze xelovnurad Seqmnes da masSi be-vri iseTi fakultetia gaerTianebuli, romlebsac erTmaneTTan kavSiri ar aqvs. am gaerTianebiT bevri cudi ram moxda. sxvas rom yvelafers Tavi davaneboT, istoriis fakulteti yvela umaRles sas-wavlebelSi calke arsebobs da mimaCnia, rom ar unda iyos mierTebuli sxva mimar-TulebebTan humanitarul mecnierebaTa fakultetze.

am gaerTianebis Sedegad mTlianad gauqmda aRmosavleTmcodneobis fa-kulteti, romelic erTerTi mowinave fakulteti iyo ara mxolod saqarTve-loSi, aramed mTels sabWoTa kavSirSi. am fakultetze arsebuli enis seqtori damsxvilebul fakultetze enebis mi-marTulebas miuerTes, xolo istoria _ istoriis mimarTulebas. arada, fakul-teti, romelSic Sedioda aRmosavluri enebi da istoria, erTi mTliani organiz-mi iyo. me vfiqrob, es fakultetic Zvel formatSi unda aRdges.

fakultetis dayofis SemTxvevaSi yve-la fakulteti Tavis saxels daibrunebs, magram es unda moxdes dafiqrebiT. ar unda viCqaroT. unda gaviTvaliswinoT am reformis dadebiTi da uaryofiTi mxareebi da gadawyvetileba ise unda mi-viRoT.

Tu fakultetebi daiyofa, dRis wes-rigSi dadgeba finansuri da organiza-ciuli sakiTxebi. es yvelaferi gaTva-liswinebuli unda iqnas da reorganiza-cia iseve spontanurad da direqtivebiT ar unda moxdes, rogorc es Tavis droze eqvsi fakultetis gaerTianebiT moxda.

levan gordeziani,Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis istoriis mimarTulebis (Zveli msoflios istoria)profesori:

_ fakultetebis dayofa, zogadad, rTuli sakiTxia. piradad ar var momx-re, rom daiyos, radgan mimaCnia, rom dReisTvis es erToba gamarTlebulia. SesaZloa romelime fakultetis orad gayofa, vTqvaT, zust da sabunebisme-tyvelo mecnierebaTa fakultetisa, gamarTlebuli iyos (amis mcdeloba iq adrec iyo da ramdenadac vici, profe-sorTa nawils dResac aqvs amis survili), magram saerTo jamSi amis momxre ara var.

aseTi gadawyvetilebis miRebisas Cven unda amovideT iqedan, rom univer-siteti aris mTliani kompleqsi. unda gavarkvioT, ra sistema gvaqvs, ra gvinda, ra funqcia aqvs fakultets da a.S. Cven-Tan, samwuxarod, ise moxda, rom `varde-bis revoluciis~ Semdeg Zalian cqvitad Catarebulma reformebma zogSi veluri sixaruli gamoiwvia, zogma ki reforma ar miiRo. axla sapirispiro reaqcia gvaqvs _ modi, rac imaT gaafuWes, yvelaferi ukan davabrunoT.

raRac logika im reformas hqonda da Tavis droze am gaerTianebis saWiroeba arsebobda. mgonia, rom fakultetebis SedarebiT gonivrul raodenobaze Se-Cereba logikuria imisTvis, rom fakul-teti qmediTunariani iyos. es sakiTxi mTlianobaSia gansaxilveli. aq unda gaviTvaliswinoT rogorc sistema, ise fakultetebis Sida struqtura. kargad unda ganvsazRvroT vin iRebs students, vin aris saswavlo programaze pasuxism-gebeli, ra doneze aris swavlis, admini-strirebisa da mecnierebis menejmenti. cvlileba am yvelaferTan unda dava-kavSiroT da ara imasTan, rom raRac ar mogvwons da, modi, Zvel tkbil bavSvoba-Si davbrundeT.

rusudan doliZe,Tsu-is humanitarul mecnie-rebaTa fakultetis dasavleT evropuli filologiis (ingli-suri filologia) mimarTule-bis asocirebuli profesori:

_ mimaCnia, rom fakultetebis dayo-fiT araferi daSavdeba. vfiqrob, humani-tarul mecnierebaTa fakultetze cal-calke unda iyos warmodgenili filo-logia da istoria, magram kargad unda davfiqrdeT, ra mohyveba amas dadebiTi da ra _ uaryofiTi. gadawyvetileba mxolod safuZvliani ganxilvis Sedegad unda miviRoT.

lali qecba–xundaZe,Tsu-is humanitarul mecnie-rebaTa fakultetis dasavleT evropuli filologiis (germa-nuli filologia) mimarTule-bis profesori:

_ arsebobs mravali sakiTxi, romel-Ta mogvarebac mniSvnelovani iqneba uni-versitetis ganviTarebisTvis, swavle-bisa da kvlevis integraciisTvis, Tumca sauniversiteto struqturaSi radi-kaluri cvlilebebis gatareba mizanSe-wonilad ar mimaCnia, vgulisxmob fakul-tetebis dargobrivi daSlis ideas.

Cemi azriT, es gamoiwvevs ara mxolod masStabur finansur problemebs, aramed arasasurvel sistemur (saorganizacio) cvlilebebsac. magaliTad, fakultete-bis daSlas SesaZloa mohyves studen-turi kvotebis radikaluri Semcireba departamentebSi, riTac Seferxdeba mainoris programebis ganxorcieleba, romelTa arsebobac aucilebelia ro-gorc meore specialobis safuZveli. magaliTad, germanuli filologiis departamentisTvis mainoris progra-mis studentebis mozidvas, garkveuli obieqturi mizezebis gamo, gadamwyveti mniSvneloba eniWeba.

fakultetebis danawevrebis Sedegad, agreTve, SesaZloa SeizRudos programebSi arCeviTi sagnebis horizontaluri gaxsni-loba da students aRar mieces arCevanis iseTi Tavisufleba, rogoric axla aqvs.

vasil kaWarava, Tsu-is humani-tarul mecnierebaTa fakulte-tis amerikismcodneobis mimar-Tulebis profesori:

_ absolurutad neitraluri damoki-debuleba maqvs fakultetebis daSlasTan dakavSirebiT. Cveni mimarTuleba Zalian kargad grZnobs Tavs am sistemaSi da aranai-ri problema ar gvaqvs, magram Tu ukeTesi SemoTavazeba iqneba, mivesalmebiT.

vaxtang liCeli, Tsu-is huma-nitarul mecnierebaTa fakul-tetis istoriis (arqeologia) mimarTulebis profesori:

_ ar var nawilobriv ganxorciele-buli cvlilebebis momxre. Tu fakul-teti calkeuli specialobebis mixedviT daiyofa da maT damoukideblobis maRa-li xarisxi miecema, fakultetis daSla CemTvis misaRebia. magram Tu nawilobriv unda daiyos, vTqvaT, or fakultetad da raRac specialobebi isev unda gaerTian-des, amas sjobs, darCes is, rac axla aris.

zogadad, fakultetebis dayofis po-zitiuroba didadaa damokidebuli imaze, Tu ra xarisxis damoukideblobas miiRe-ben axlad warmoqmnili (Tu aRdgenili) fakultetebi, ramdenad SeeZlebaT maT marTon TavianTi mimarTuleba, ramdenad iqneba damoukidebeli saswavlo da sa-mecniero kvlevis procesi.

vfiqrob, fakultetis dayofa ar ga-moiwvevs finansur problemebs, radgan biujeti wlis dasawyisSi dgeba da swo-red am biujetis mixedviT daigegmeba ama Tu im mimarTulebis saswavlo da samec-niero procesebi.

moamzada maia toraZem

ra aris dadebiTi da ra _ uaryofiTi fakultetebis dayofis ama Tu im modelSi?

Page 4: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

avtori aRniSnavs, rom `studentTa da-finansebis amJamad arsebuli sistemis pirobebSi saxelmwifo, didi albaTo-biT, afinansebs ukeT uzrunvelyofil studentebs. rac Seexeba socialuri sa-Wiroebis safuZvelze dafinansebas, ma-galiTad, 2012-2013 saswavlo wlisTvis, mxolod 488 studentis swavlis safasu-ris nawilobrivi an sruli dafinanseba ganisazRvra.

lela Caxaia kvlevaSi aseve aRniSnavs, rom arsebuli mwiri dafinansebis piro-bebSi umaRlesi saswavleblebisTvis kv-levebis warmoebis erTaderT saSualebas grantebis mopoveba warmoadgens, Tumca maT amisTvis sakonkurso pirobebTan sa-kuTari kvleviTi interesebis adaptire-ba uwevT, rac mecnierebisTvis ukve gark-veul SezRudvas warmoadgens.

dokumentSi, problemebis Sesabami-sad, mocemulia konkretuli rekomenda-ciebic, romelic Tbilisis saxelmwifo universitetSi gamarTul prezenta-ciaze sazogadoebas `ganaTlebis dagegm-vis, politikis da marTvis saerTaSoriso institutis~ direqtorma giorgi maCa-belma gaacno.

`rekomendaciebs Soris erTerTi yve-laze mniSvnelovania, rom SemuSavdes da damtkicdes umaRlesi ganaTlebisa da mecnierebis ganviTarebis 10 wliani strategia, maT Soris ganisazRvros qvey-nis samecniero prioritetebi da qveynis mTlian Sida produqtTan mimarTebaSi daigegmos umaRlesi ganaTlebisa da mec-nierebis dafinansebis stabiluri zrda. vfiqrobT, uaxloes 2-3 weliwadSi sa-qarTvelos mecniereba did safrTxeSi iq-neba, Tu misi wili ar gaxdeba mTliani Sida produqtis daaxloebiT erTi procenti. aseve unda moxdes dafinansebis wyaroe-bis diversifikacia, meqanizmebis daxvewa da a.S. saWiroa, Camoyalibdes umaRlesi ganaTlebisa da mecnierebis ganviTare-bisTvis dafinansebis ordoniani sistema _ e.w. sabazo da sagranto sistemebi. ase-ve, aucilebelia gaizardos socialuri grantebis moculoba da amoqmeddes da-bal procentiani studenturi sesxebis sistema~, _ aRniSna giorgi maCabelma.

universitetebis avtonomia da akademiuri Tavisufleba

kvlevis farglebSi saqarTvelos universitetebis avtonomia da aka-demiuri Tavisufleba lisabonis

2007 wlis deklaraciiT gansazRvruli mimarTulebebis mixedviT gaanalizda, esenia _ organizaciuli, finansuri, kadrebiT uzrunvelyofis da akademi-uri avtonomia.

`analizisas sakmaod saintere-so mignebebi warmoCinda. gamovitaneT daskvna, rom saqarTvelos umaRlesi sas-wavleblebi gamoirCevian maRali organi-zaciuli avtonomiurobiT, magram anga-riSvaldebulebis garantiebis arqonis gamo maRali organizaciuli avtonomia viwro politikuri da kerZo interesebis instruments warmoadgenda. finansuri TvalsazrisiT universitetebs maRali avtonomia mxolod sajaro dafinanse-bis namatis SenarCunebisas aqvT, aseve, sesxis aRebis procesSic, Tumca sajaro samarTlis iuridiuli piris statusiT dafuZnebuli umaRlesi saswavleblebi am kuTxiT SezRudulebi arian. kadrebiT uzrunvelyofis TvalsazrisiT umaRle-si saswavleblebi damoukideblad moqme-deben akademiuri da administraciuli personalis SerCeva-gaTavisuflebis TvalsazrisiT, magram am DSemTxvevaSic angariSvaldebulebis sistemis araefe-qtianobis gamo universitetebi am ufle-bebs arasamarTlianad da araefeqturad iyenebdnen. rac Seexeba akademiur Tavi-suflebas, universitetebs avtonomias uzRudavs erTiani erovnuli gamocdebis sistema, radgan maT studentebis damou-kideblad SerCeva ar SeuZliaT, abituri-entebisTvis wayenebuli kriteriumebis gansazRvraSi izRudebian da am funqcias gare struqtura asrulebs. aseve mniSv-

nelovani problemaa akreditaciis meqa-nizmi, romelic xSir SemTxvevaSi univer-sitetebze saxelmwifo gavlenis instru-ments warmoadgens~, _ aRniSna kvlevis avtorma Tamar zaaliSvilma.

kvlevis am nawilSic erTerTi mTavari rekomendacia qveyanaSi ganaTlebis si-stemis ganviTarebis grZelvadiani stra-tegiis Seqmna da mis safuZvelze Sesabami-si samoqmedo gegmis SemuSaveba gaxlavT. aseve rekomendirebulia permanentulad saganmanaTleblo da samecniero sisteme-bis Sefasebis dokumentis momzadeba da, saWiroebis SemTxvevaSi, ganviTarebis strategiis gegmaSi Sesabamisi cvlilebe-bis Setana. rekomendaciebs Soris aris _ umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb axali kano-nis miReba da umaRlesi saswavleblebis dafuZneba mxolod sajaro samarTlis iuridiuli piris statusiT. aRniSnuli daskvna eqspertebma estoneTis magaliT-ze dayrdnobiT gamoitanes, romelsac samarTlebrivi statusiT universite-tebis maRali avtonomiis SenarCunebis gamocdileba ukve aqvs. erTerTi reko-mendacia uSualod universitetebis wes-debebsac exeba, ris mixedviTac umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb kanonSi unda gani-sazRvros is ZiriTadi maxasiaTeblebi, romlebic universitetis wesdebiTY unda daregulirdes, ris Semdegac universi-tetebma sakuTari wesdebebi Tavad unda daamtkicon. kvlevis am nawilSi aseve rekomendirebulia saxelmwifo da kerZo universitetebisTvis Tanabari konku-rentuli garemos Camoyalibeba, maRali avtonomiis, akademiuri Tavisuflebis da efeqturi angariSvaldebulebis si-stemis Seqmna.

umaRlesi ganaTlebis xarisxis uzrunvelyofa

saqarTvelos umaRlesi ganaTlebis sistemis xarisxis uzrunvelyofis analizi 2009 wels saerTaSoriso

organizaciebis mier Catarebul kvlevis Sedegebze, aseve interviuebisa da fokus-jgufebTan muSaobis monacemebze dayrd-nobiT ganxorcielda. analizis procesSi gamoyenebuli iyo ganaTlebis xarisxis ganviTarebis erovnuli centris mier Ca-tarebuli kvlevis Sedegebic.

`am kvlevebis Sedegad ramdenime Zi-riTadi problema gamovlinda. es gax-lavT umaRlesi ganaTlebis sistemaSi ar-sebuli formaloba da araerTgvarovani midgomebi, anu Cven orientirebuli varT ZiriTadad dokumentebze da Sinaarsi da procesebi yuradRebis miRma gvrCe-ba. dasamali ar aris da unda vaRiaroT, rom xSirad xarisxis uzrunvelyofis Se-degi damokidebulia imaze, Tu vis an vin afasebs, radgan eqspertebs zedmetad Tavisufali midgomebis saSualeba aqvT, rasac, samwuxarod, zogjer kargad ar iyeneben. Cven gvaqvs mcire qveynis pro-blema, anu akademiuri sazogadoeba sak-maod viwroa da amitom xSirad Sefasebis obieqturoba da samarTlianoba eWvqveS dgeba. praqtikulad ar gvaqvs interna-cionalizacia, rac aris xarisxis uzrun-velyofis mimarT arsebuli erTerTi Zi-riTadi moTxovna. aseve, erTerTi mniSv-nelovani problemaa da aucileblad aRsaniSnavia, rom umaRlesi ganaTlebis sferoSi xarisxis mimarTulebiT kvle-

vebis naklebobaa, rogorc instituciur, aseve saxelmwifo doneze~, _ ganacxada prezentaciaze `umaRlesi ganaTlebis xarisxis uzrunvelyofis~ kvlevis av-torma irine darCiam.

saqarTvelos umaRlesi ganaTlebis xarisxis uzrunvelyofis gaumjobese-bisTvis kvlevaSi 34 rekomendaciaa moce-muli, maT Soris aris: avtorizacia-akre-ditaciis procesebis gamWvirvalobis uzrunvelyofa, dokumentebze orienti-rebuli midgomidan Sinaarsze orienti-rebul midgomaze gadasvla, pirobiTi av-torizaciisa da akreditaciis cnebebis Semotana, avtorizacia-akreditaciis mkafio kriteriumebisa da Sefasebis in-dikatorebis SemuSaveba, xarisxis gan-viTarebis centris gaerTianeba saer-TaSoriso evropul qselSi, akademiur sazogadoebaSi xarisxis kulturis da kolegialuri Sefasebis kulturis Semo-tana-damkvidreba. kvlevaze dayrdnobiT aseve rekomendirebulia, rom Sida da gare xarisxis uzrunvelyofa, saganma-naTleblo programebis garda, kvlevebs da akademiuri personalis kvalifika-ciis Sefasebasac Seexebodes.

swavlebisa da kvlevis integracia

proeqtis `umaRlesi ganaTlebisa da mecnierebis strategiuli ganvi-Tareba saqarTveloSi _ reformis

platformis Camoyalibeba~ farglebSi ganxorcielebuli analizi _ `swavle-bisa da kvlevis integracia~ doqtoran-turis saganmanaTleblo safexurTan dakavSirebul sakiTxebs ukavSirdeba. eqsperti lali baqraZe kvlevaSi saqarT-velos umaRlesi ganaTlebis erTerT mniSvnelovan problemad zalcburgis sadoqtoro ganaTlebis principebis qarTul realobaSi nawilobriv asaxvas gamoyofs, rac vlindeba doqtorantTa gacvliT programebSi CarTvisas, radgan arsebuli kanoni internacionalizaciis procesis ganxorcielebas seriozul dabrkolebas uqmnis. analizis dros ga-moikveTa sadoqtoro programebis akre-ditaciis kriteriumebis xarvezebic, romlebic bakalavriatisa da magistra-turis safexurebis akreditaciis analo-giuria. umaRlesi ganaTlebis sferos am nawilSic aqtualuria saxelmwifo da-finansebis sakiTxi. analizis mixedviT, bolo wlebSi saqarTveloSi doqtorant-Ta raodenoba mniSvnelovnad gaizarda, Tumca paralelurad dafinanseba mniSv-nelovnad Semcirda. rogor kvlevis pre-zentaciaze `tempusis erovnuli ofisis~ xelmZRvanelma lika Rlontma aRniSna, xarisxis uzrunvelyofis sakiTxebi am SemTxvevaSic aqtualuria, radgan do-qtorantTa mateba rig SemTxvevebSi um-uSevrobis gadavadebiTa da garkveuli statusis ZiebiT aris gamowveuli da ara kvleviTi saqmianobisadmi mZafri inte-resiT. lika Rlontma warmoadgina aseve is ZiriTadi rekomendaciebic, romelic swavlebisa da kvlevis integraciis mi-marTulebiT situaciuri analizis Sede-gad gaiwera.

`Cveni rekomendaciebia _ dafinan-sebis mdgradi zrda da blog-grantebis sistemis SemoReba. es gaxlavT Tanxa, romelic kvlevisTvis gamoiyofa, magram

arsebobs specialuri formula, riTac grantis moculobis gansazRvra xdeba. cxadia, am process win unda uswrebdes im mkvlevrebis kompetenciis Sefaseba, vinc granti unda miiRos. sxvaTa Soris ganaT-lebisa da mecnierebis saministrom aR-niSnul Temaze damatebiT informaciis miwodeba gvTxova, rac kargia, radgan SesaZloa am sakiTxze fiqri daiwyon. cxa-dia, aseve rekomendaciebs viZleviT, rom SesaZlebeli gaxdes internacionaliza-cia da kanonmdeblobaSi winaaRmdegobebi daiZlios. mniSvnelovania Seiqmnas moq-nili struqtura, romelic umaRles sas-wavleblebsa Tu arasamTavrobo organi-zaciebSi gafantul sxvadasxva dargis mkvlevrebs gaaerTianebs da doqtoran-tebs mecnierebTan aqtiuri kontaqtis saSualebas miscems. rasakvirvelia, au-cilebelia sadoqtoro programebisTvis akreditaciis axali kriteriumebis Semu-Saveba~, _ ganacxada ̀ tempusis erovnuli ofisis~ xelmZRvanelma lika Rlontma.

umaRlesi ganaTleba da dasaqmeba

2012 wels `ganaTlebis politikis marTvisa da dagegmvis saer-

TaSoriso institutma~ ganaxorciela kvleva, romlis mizanic saqarTveloSi ganaTlebis ukugebis maCveneblis dad-gena gaxldaT. umaRlesi ganaTlebisa da dasaqmebis urTierTmimarTebis analizi da Sesabamisi rekomendaciebic swored aRniSnul informaciaze dayrdnobiT SemuSavda. es informacia gaxldaT er-TerTi myari argumenti, Tu ratom unda gaizardos saqarTveloSi umaRlesi ga-naTlebis sistemis dafinanseba, radgan kvlevis mixedviT `umaRlesi ganaTlebis mqone piris saSualo Semosavali daqira-vebuli Sromidan mxolod zogadi ganaT-lebis mqone piris saSualo Semosavalze TiTqmis orjer maRalia. sqesis, asakisa da sacxovrebeli adgilis gaTvalis-winebis pirobebSi, umaRlesi ganaTlebis mqone piris dasaqmebis Sansebi mxolod saSualo ganaTlebis mqone pirTan Se-darebiT orjer izrdeba. magistraturis damTavreba umaRlesi ganaTlebis mqone pirs ar uzrunvelyofs saxelfaso Se-mosavlebis mniSvnelovani namatiT, Tum-ca misi dasaqmebis Sansi 70%-iT maRalia bakalavriatis diplomis mqone pirTan. umaRles ganaTlebaze gaweuli xarje-bis amoReba saqarTveloSi, daaxloebiT, drois imave monakveTSi xdeba, rac ana-logiuri Semosavlis mqone evropis sxva qveynebSi~.

`principSi ukugeba aSkaraa, umaR-les ganaTlebaSi Cadebuli finansebi ar ikargeba da saxelmwifos gadasaxadebis saxiT ubrundeba, magram Cven ar gvaqvs informacia specialobebis mixedviT. es mniSvnelovani problemaa im fonze, ro-desac saxelmwifo dargebs diferencire-bulad afinansebs. aseTi gadawyvetileba aucileblad unda efuZnebodes Sesabamis analizs. aseve, minda giTxraT, rom um-aRlesi ganaTlebis miReba aris kargi in-strumenti socialuri Tanasworobis uz-runvelsayofad da es ufro kargad unda iyos asaxuli umaRlesi ganaTlebis dafi-nansebis sistemaSi~, _ ganacxada `umaR-lesi ganaTlebisa da dasaqmebis~ kvlevis avtorma, eqspertma Tamar bregvaZem.

mTavari rekomendacia, romelic av-torma aRniSnuli kvlevis Sedegad war-moadgina, statistikis erovnuli samsa-xuris kvleviTi instrumentebis modifi-cireba gaxlavT, rac SesaZlebels gaxdis ganaTlebis safexurebisa da specialo-bebis mixedviT saxelmwifos Semosavlis daangariSebas. am cvlilebis ganxorcie-leba xels Seuwyobs umaRlesi ganaTle-bis politikis swori prioritetebis gan-sazRvras.

moamzada nato obolaZem

ganaTlebis sistemaSi ganxorcielebuli10 wliani cvlilebebis analizi

mesame gverdidan

Page 5: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetis 60 doqtorants saqarTve-los ganaTlebisa da mecnierebis saministros SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondi swavlis gadasaxads, sadoqtoro kvlevisTvis saWiro xarjebs, sazRvargareT staJirebas an konferenciaze gamgzavrebas da monawileobas daufinansebs. ar-sebuli monacemebi gamoqveynda gasul kviras, roca rusTavelis erovnulma samecniero fondma doqtorantebis finansuri mxar-daWerisaTvis wels pirvelad gasca saxelmwifo granti. kon-kursze wardgenili gancxadebe-bi ucxoelma eqspertebma Seafa-ses.

aRsaniSnavia, rom ganaTlebisa da mecnierebis saministrom organi-zeba gaukeTa sakonkursod gamoyo-fili Tanxis struqturirebas, ra-mac mniSvnelovnad gazarda gamar-jvebul konkursantTa raodenoba.

fondis mier dafinansebuli doqtorantebis raodenobiT Tbi-lisis saxelmwifo universiteti upirobo lideria. dafinansebuli 135 doqtorantidan 60 (44%) swo-red ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universite-

tidanaa, rac imis dasturia, rom universitetis samecniero kvle-viTi potenciali kvlavac maRalia.

maCveneblebis mixedviT, yve-laze maRali Sefaseba _ 100 qula daimsaxura Tsu-is zust da sabune-bismetyvelo mecnierebaTa fakul-tetis maTematikis departamentis doqtorantma maia svanaZem Te-misTvis `blanti Termodrekado-bis Teoriis sasazRvro amocanebis gamokvleva kelvin-voigtis masa-lebisaTvis sicarieliT~ (xelmZR-vaneli profesori giorgi jaiani).

`CemTvis Zalian mniSvnelovani iyo, rom am sagranto konkursSi pirveli swored universitetis doqtoranti yofiliyo da orma-

gad sasixaruloa, rom es pirveli me aRmovCndi. Tema, faqtobrivad, dasrulebulia da CemTvis am etap-ze yvelaze mniSvnelovani iyo uc-xoeTSi gamarTul samecniero kon-ferenciebSi monawileoba, radgan sainteresoa ucxoeli kolegebis mosazrebebi im Temaze, razec vmu-Saob, amitom sagranto ganacxadSi Sevitane samivlinebo dafinanseba or saerTaSoriso konferenciaze. erTi gaimarTeba espaneTSi, xolo meore _ germaniaSi. aseve dami-finansda mivlineba Cems ucxoel xelmZRvanelTan gotingenis uni-versitetSi, rom saboloo Ses-worebebi SevitanoT sadoqtoro naSromSi. moxaruli var, rom am sagranto dafinansebam Zalian bevri problema momixsna, radgan doqtorantisTvis Znelia Tanxis moZieba~, _ ganacxada CvenTan sau-barSi maia svanaZem.

rac Seexeba fakultetebs _ Tbilisis saxelmwifo universi-tetidan sul wardgenili iyo 99 sagranto ganacxadi, maTgan yve-laze meti doqtoranti dafin-ansda humanitarul mecnierebaTa fakultetze (26 doqtoranti). Sesabamisad, mas mohyvebian ekono-mikisa da biznesis (11 doqtoran-ti), zust da sabunebismetyvelo

mecnierebaTa (9 doqtoranti), socialur da politikur mecnie-rebaTa (8 doqtoranti) da iuri-diuli (6 doqtoranti) fakulte-tebi.

`doqtorantebis dafinanseba udavod mniSvnelovani movlenaa ganaTlebis sistemaSi, radgan swored am safexurze eyreba sa-fuZveli qveynis samecniero po-tencials. sasixaruloa, rom ru-sTavelis erovnulma samecniero fondma doqtorantebisaTvis finansuri xelSewyoba daiwyo da wels pirvelad 902 197 lari gamo-yo am mimarTulebiT. aseve mniSv-nelovania, rom dafinanseba exeba ara mxolod doqtoranturaSi swavlis safasurs, aramed kvle-

vis sxvadasxva elementebsac _ ucxoeTis wamyvan samecniero cen-trebSi staJirebas, samecniero konferenciebsa da mivlinebebs. Sesabamisad, doqtorantebs sru-li SesaZlebloba hqondaT, rom adekvaturi dafinanseba mieRoT wardgenili proeqtebis safuZ-velze. im faqtma, rom yvelaze meti _ 60 doqtoranti dafinans-da Tbilisis saxelmwifo univer-sitetidan, kidev erTxel aCve-nebs, rom maRalia universitetis kvleviTi potenciali da rom Tbi-lisis saxelmwifo universiteti kvlavac lideri kvleviTi univer-sitetia saqarTveloSi. uaxloes xanSi velodebiT prezidentis grantebis Sedegebs axalgazrda mecnierTaTvis da darwmunebuli var, iqac kargi maCveneblebi da-fiqsirdeba,~ _ ganacxada CvenTan saubarSi Tsu-is samecniero kv-levebisa da ganviTarebis depar-tamentis xelmZRvanelma giorgi RvedaSvilma.

cnobisaTvis: rusTavelis erovnuli samecniero fondis mier saqarTvelos teqnikuri universitetidan dafinansda 37 doqtoranti (saerTo finansuri ganacxadis 27 %), iliaunidan _ 17 doqtoranti (13 %).

dafinansebuli 135 doqtorantidan 60 (44%)Tsu-is doqtorantia

22 noembers kilis universitetis sapatio do-qtoris wodeba mieniWa Tsu-is profesors lado Wanturias. amasTan dakavSirebiT kilis

xelovnebis muzeumis saaqto darbazSi gaimarTa saze-imo sxdoma. universitetis reqtorma profesorma fu-kem, iuridiuli fakultetis dekanma maier-pritcelma da aRmosavleT evropis samarTlis institutis dire-qtorma, profesorma aleqsander trunkma isaubres lado Wanturias nayofier samecniero saqmianobaze, mis gamorCeul rolze postsabWoTa qveynebSi mimdi-nare samarTlebrivi reformebis procesSi da kilis universitetis saswavlo processa da saerTaSoriso proeqtebSi mis mier Setanil Rvawlze. sazeimo sxdo-maze waikiTxes saqarTvelos sagareo saqmeTa ministris maia fanjikiZis mimarTva, romliTac man damswre sazo-gadoebas auwya germaniaSi saqarTvelos elCad lado Wanturias daniSvnis Sesaxeb.

Tavis sazeimo moxsenebaSi lado Wanturiam isau-bra saqarTveloze da saqarTveloSi germaniis mxarda-WeriT ganxorcielebul samarTlebriv reformebze, samarTlis sferoSi germanul-qarTuli TanamSrom-lobis mniSvnelobaze, germaniis universitetebisa da samecniero dawesebulebebis mier axalgazrda Taobis iuristebis momzadebis saqmeSi Setanil wvlilze. man gansakuTrebiT gausva xazi qarTuli samarTlis evro-peizaciis mniSvnelobas rogorc saqarTvelos evropu-li integraciisa, ise qarTuli samarTlebrivi saxelm-wifoebriobis ganviTarebis saqmeSi. am TvalsazrisiT xazgasmiT aRiniSna vilniusis sammitze evropis kavSir-Tan asocirebis xelSekrulebis parafirebisa da moma-vali erTi wlis ganmavlobaSi misi xelmoweris isto-riuli mniSvneloba.

aRsaniSnavia, rom lado Wanturia aris pirveli qarTveli mecnieri iuristi, romelsac germaniis uni-versitetis sapatio doqtoris wodeba mieniWa. aseve xazgasasmelia isic, rom kilis universitetSi sapatio doqtoris wodeba ukanasknelad aTi wlis win iqna mini-Webuli.

Tsu profesors lado Wanturias

germaniis universitetis

sapatio doqtoris wodeba mieniWa

Tamar dadiani

mimdinare wlis 2-4 dekembers Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultets ungreli profesori daniel kutori ewvia. asocirebuli profesori dani-el kutori miskolkis universitetsa da msoflio da regionuli ekonomikis institutSi moRvaweobs. misi leqciis Tema iyo: ,,ungreTis ekonomikuri po-litika evrokavSirSi gawevrianebamde da gawevrianebis Semdeg“.

leqciebis kursi gankuTvnili iyo ekonomikis samagistro progra-

mis ekonomikuri politikis modulis studentebisTvis. Tumca, Tematikidan gamomdinare, leqciebma didi dainte-reseba gamoiwvia sxva modulebis ma-gistrebsa da, aseve, doqtorantebSi. profesorma kutorma sainteresod mimoixila is gamowvevebi, romlis wi-naSec ungreTi evrokavSirSi gawevria-nebis wina periodSi aRmoCnda.

saintereso iyo profesor kuto-ris mosazreba saqarTvelosTan mimar-TebaSi: `saqarTvelom ar unda daaCqa-ros evropasTan integraciis procesi. saqarTvelom, pirvel rigSi, unda gaaZ-lieros Tavisi qveynis ekonomika, rad-

gan susti ekonomikis SemTxvevaSi SeiZ-leba dakargos sasoflo-samrewvelo warmoebis tradiciebi, aseve, SeiZleba uaris Tqma mouwios erovnulobaze orientirebul ekonomikaze. gasaTva-liswinebelia ungreTis, rumineTis da sxva qveynebis magaliTic, sadac mosax-leobis erTi meaTedis migracia moxda sxva qveynebSi~, _ aRniSna man.

profesor kutoris leqciebi saer-TaSoriso grantis „viSegradis qveyne-bis ekonomikuri politika evrointe-graciis gzaze“ farglebSi gaimarTa, romelsac Tsu-is ekonomikisa da biz-nesis fakultetis ekonomikuri po-litikis mimarTuleba axorcielebs viSegradis saerTaSoriso fondis dafinansebiT. proeqtis samecniero xelmZRvanelia ekonomikuri politi-kis mimarTulebis profesori revaz gvelesiani, proeqtis administra-ciuli xelmZRvaneli – Tsu-is do-qtoranti giorgi yufaraZe, proeqtis samecniero konsultantebi – Tsu-is asocirebuli profesori eka lekaS-vili da Tsu-is doqtoranti nana mai-suraZe. aRniSnuli grantis farglebSi Seiqmna saswavlo kursi ekonomikis samagistro programis ekonomikuri politikis moduli studentebisTvis da SemuSavda saleqcio masalebi. sas-wavlo kurss uZRveba eka lekaSvili.

leqcia Temaze: `ungreTis ekonomikuri politika

evrokavSirSi gawevrianebamde da gawevrianebis Semdeg“

gamocdileba

Tsu

60 (4

4 %

)

stu

37 (2

7 %

)

ilia

uni

7 (1

3 %

)

sxva

21 (1

6 %

)

doqtoranturis sagranto konkursis Sedegebi

sul cota xnis win evrokavSirsa da saqarTvelos Soris asocirebis Sesaxeb SeTanxmebis teqnikuri parafirebis procesi dasrulda, rac qvey-nis evropul arCevans kidev erTxel usvams xazs. evrokavSiris saqarT-velosTan asocirebis SeTanxmebis parafirebuli teqstis preambulaSi naTqvamia, rom evrokavSirisa da saqarTvelos asocirebis xelSekrulebis erTerTi mizani mxareebs Soris politikuri asocirebisa da ekonomikuri integraciis ganviTarebaa. man unda uzrunvelyos mWidro politikuri da ekonomikuri sargebeli saqarTvelos moqalaqeebisadmi. es xelSekruleba Seqmnis axal garemos ekonomikuri urTierTobebisTvis, vaWrobisa da in-vesticiebis ganviTarebisTvis. am gadmosaxedidan, qarTveli studentebi-sTvis metad mniSvnelovania im ucxoeli specialistebis azri da gamoc-dileba, vinc uSualod iRebda monawileobas evrokavSirTan integraciis procesSi. swored am mizniT, Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis ekonomikuri politikis kaTedram ungreli da poloneli profesorebi moiwvia, romlebmac studentebs sakuTari qveynebis gamocdileba gauzi-ares da evrokavSirSi gawevrianebis Sedegebic gaacnes.

maia svanaZe

Page 6: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

nato obolaZe

Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis stu-dentebis sainiciativo jgufi

studenturi TviTmmarTvelobis axal koncefciaze muSaobs. koncefcia aRmo-savleT-dasavleTis marTvis institutis _ GPAC-is mier dafinansebuli proeqtis farglebSi yalibdeba. sainiciativo jgufis mizani TviTmmarTvelobis iseTi modelis SemoTavazebaa, romlis saqmi-anoba maqsimalurad gamWvirvale da stu-dentebis ufro farTo speqtrze iqneba orientirebuli, risTvisac sainiciativo jgufis wevrebma moqmedi studenturi TviTmmarTvelobis struqtura da mu-Saobis praqtika gaaanalizes. TviTmmarT-velobis saqmianobis Temaze aseve Caatares Tsu-is studentebis so-ciologiuri gamokiTx-vac. studentTa saini-ciativo jgufma axali koncefciis SemuSave-bis procesSi evropuli universitetebis magaliTze studentTa warmomadgenlobiTi organos tipebic Seiswavla. mkvlevarTa jgufs socialur da politikur mecnierebaTa fakulte-tis studentebi aleqsandre cagareli da giorgi gabelia xelmZRvaneloben.

`studenturi TviTmmarTvelobis kv-levis pirveli etapi Tsu-is studenturi TviTmmarTvelobis saqmianobis gaanali-zebas moicavda. SeviswavleT _ Tu ra etapebi gamoiara Tsu-is studenturma TviTmmarTvelobam; rogor viTardebo-da; rogor urTierTobaSi iyo saxeli-suflebo partiasTan; rogor moxda var-debis revoluciis Semdeg ,,nacionalu-ri moZraobis” axalgazrdul frTasTan studenturi TviTmmarTvelobis sruli konsolidacia da a.S. xolo bolo etapi iyo maTi da `laboratoria 1918~-is ur-TierTqmedebebi. rac Seexeba evropuli universitetebis studenturi warmomad-genlobiTi organoebis Seswavlis mizans, Cven gvindoda Tsu-is moqmedi TviTm-marTvelobis mankieri mxareebis gamov-lenasTan erTad SemogveTavazebina al-ternatiuli modeli. es modeli ar aris evropis wamyvan universitetebSi arsebu-lis zusti asli, igi maTi gamocdilebis gaTvaliswinebiT SemuSavebuli TviTm-marTvelobis axali koncefcia gaxlavT,

romelic qarTul realobasaa morgebu-li. Cveni proeqtis Sesaxeb Tsu-is moqmed studentur TviTmmarTvelobas infor-macia mivawodeT, Tumca maTi pozicia jer ar viciT~, _ ganacxada proeqtis menejerma giorgi gabeliam.

studenturi TviTmmarTvelobis struqturis kvlevisas sainiciativo jgufis wevrebma Tsu-Si moqmedi TviT-mmarTveloba dadebiTad mxolod erTi TvalsazrisiT _ gunduri muSaobis una-riT Seafases, rac, maTi azriT, TviTm-marTvelobis miznebisa da misi xelmZR-vanelobis interesebis swraf da Sedare-biT efeqtian ganxorcielebas uwyobs xels. rac Seexeba organizaciis uaryo-fiT mxareebs, studenturi sainiciativo jgufis kvlevaSi aRniSnulia, rom Tsu-is studenturi TviTmmarTveloba Tavis saqmianobas mmarTvelobis vertikaluri

formiT axorcielebs, marTvisa da ga-dawyvetilebis miRebis procesSi TviT-mmarTvelobis rigiTi wevrebi naklebad monawileoben. sistema Caketilia da ar arsebobs maTi saqmianobis monitoringis damoukidebeli samsaxuri, ar arsebobs arc studenturi proeqtebis dafinanse-bis alternatiuli fondi, rac univer-sitetis studentebis uflebebis darR-vevas ganapirobebs. problemas warmoad-gens wevrebis iniciativebis nakleboba da dabali motivaciac. socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis sainiciativo jgufis wevrebis daskvniT, Tsu-is studenturi TviTmmarTvelobis moqmedi formiT ganviTareba naklebad SesaZlebelia da aucilebelia organiza-ciis axali koncefciiT amoqmedeba.

`Cven mier SemuSavebuli koncef-cia TviTmmarTvelobis departamente-bis gauqmebas da am organizaciisTvis mxolod warmomadgenlobiTi funqciis SenarCunebas iTvaliswinebs. isini unda warmoadgendnen studentebs safakul-teto sabWoebsa da senatSi, sadac Tsu-is biujetis da sxvadasxva mniSvnelovani sakiTxebi wydeba. sxva aqtivoba institu-ciurad garantirebuli ar unda hqondeT. ismis kiTxva _ xom ar moaxdens studen-turi cxovrebis paralizebas studentu-

studenturi TviTmmarTvelobisaxali koncefcia

profesor-maswavleblebi axal mediaSi gadamzaddnen

29 noembers ivane javaxiSvilis sa-xelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi Jurnalistikis

da maskomunikaciis departamentis pro-fesor-maswavlebelebs „doiCe veles“ akademiis sertifikatebi gadaecaT.

treningi, romelic „doiCe veles“ aka-demiis da ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitets So-ris TanamSromlobis farglebSi ganxor-cielda, 18-dan 29 noembramde grZelde-boda da mas „doiCe veles“ akademiis tre-nerebi _ tornsten kargi da gai degeni uZRvebodnen. treningSi CarTuli iyo Tsu-is socialur da politikur mecnie-rebaTa fakultetis Jurnalistikisa da masobrivi komunikaciis mimarTulebis 9 profesori.

kvalifikaciis amaRlebis kursis farglebSi profesor-maswavleblebi axal mediaSi gadamzaddnen. gadamzade-bis Sedegad momavali semestridanve ga-naxldeba Jurnalistikis programebis silabusebi, dainergeba inovaciuri swav-lebis meTodebi.

sertifikatebis gadacemis Ronis-Ziebaze Tsu-is Jurnalistikisa da ma-sobrivi komunikaciis mimarTulebis xelmZRvanelma mariam gersamiam msgavsi treningebis mniSvnelobaze isaubra. `es iyo praqtikuli gadamzadebis kurse-bi im profesor-maswavleblebisTvis, romlebic sxvadasxva modulebSi pra-qtikul kursebs uZRvebian. treningis

mizani gaxldaT inovaciuri meTodebis danergva saswavlo procesSi da axali teqnologiebis gamoyeneba swavlebaSi. yvela, vinc am treningSi iyo CarTuli, madlobas uxdis Tbilisis saxelmwifo universitets da `doiCe veles~ akade-mias, aseTi SesaZleblobis mocemisT-vis. Cven ukve daviwyeT axali meTodebis danergva, momavali semestridan sila-busebSi yvela im inovacias gaviTvalis-winebT, rac am treningze SeviswavleT~, _ ganacxada man.

monawileebs `doiCe veles~ sertifi-kacebi Tsu-is reqtorma akademikosma vladimer papavam gadasca. man aRniSna, rom nebismieri wamowyeba, romelic Ta-namSromlobazea dafuZnebuli, sabo-lood dadebiT Sedegebs gamoiRebs, miT ufro, rom amgvar proeqtebSi profe-sor-maswavleblebi monawileoben.

ri TviTmmarTvelobis departamente-bis gauqmeba? pasuxad saqarTvelos universitetis magaliTi SemiZlia moviyvano, sadac studentebi sxva-dasxva proeqtebs Tavad axorciele-ben da RonisZiebebic xarisxobrivad sakmaod maRalia. Cven migvaCnia, rom studentur TviTmmarTvelobaSi

marTvis horizontaluri modeli unda arsebobdes, radgan aucilebelia, ga-dawyvetilebis miRebis procesSi ufro meti adamiani iyos CarTuli.

studenturi iniciativebis ganxor-cielebisTvis xelsayreli garemos Sesa-qmnelad ki calke sauniversiteto fondi unda Camoyalibdes, romelic ar iqneba studenturi TviTmmarTvelobis daqvem-debarebaSi. fondis ZiriTadi funqcia studentTa proeqtebis SerCeva da maTi dafinanseba iqneba. rac Seexeba fondis sabWos, mis SemadgenlobaSi unda Sedi-odes studenturi TviTmmarTvelobis warmomadgenelic da aucileblad unda gamoiyos kvota profesorebisTvisac.

aseTi saxis cvlileba Tanabar pirobebSi Caayenebs studentebsa da studentur TviTmmarTvelobas~, _ ganacxada aleq-sandre cagarelma.

axali koncefciis SemuSavebis pro-cesSi socialur da politikur mecnie-rebaTa fakultetis sainiciativo jgu-fis wevrebi studentTa sociologiur gamokiTxvaSi miRebul Sedegebsac iTva-liswineben. gamokiTxvaSi monawileoba Tsu-is 200-ma studentma miiRo. kvleva anketirebisa da fokus jgufebTan mu-Saobis meTodebiT Catarda. Sedegebis mixedviT, studentebis umravlesoba studentur TviTmmarTvelobas gaumW-virvale instituciad afasebs, mis stru-qturas miuReblad miiCnevs da fiqrobs, rom TviTmmarTveloba misTvis dakisre-bul movaleobebs kargad ver asrulebs.

gTavazobT socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studentTa sainiciativo jgufis mier Catarebuli kvlevis procesSi studentebisTvis das-mul kiTxvebsa da miRebul Sedegebs:

gamokiTxvisas aseve dasmuli iyo Ria kiTxvebi, pasuxebi studentebs werilo-biTi saxiT unda CamoeyalibebinaT. maT Soris iyo kiTxva _ ra unar-Cvevebs unda flobdnen studenturi TviTmmarTve-lobis wevrebi. pasuxebSi ZiriTadi aq-centi ramdenime maxasiaTebelze gakeT-da. eseni gaxlavT _ maRali pasuxism-gebloba, ufleba-movaleobebis codna, organizaciuli niWi da qveynis mmarTvel partiasTan kavSiris ar qona. Ria kiTx-vars miekuTvneboda kiTxva studenturi TviTmmarTvelobis biujetis Sesaxebac. pasuxebis analizis mixedviT, studen-tebi miiCneven, rom studentur TviTm-marTvelobas sakuTari biujeti ar unda hqondes da biujetis Sedgena-formireba calke organos mier, studentebTan erT-ad, intensiuri sajaro ganxilvebis Sede-gad unda xdebodes.

aRmosavleT-dasavleTis marTvis in-stitutis _ GPAC-is mier dafinansebuli proeqti dekembris bolos dasruldeba, ris Semdegac socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studentTa

sainiciativo jgufis wevrebi ganxorcie-lebuli kvlevis Sedegebsa da studentu-ri TviTmmarTvelobis axali koncefciis saboloo variants Tbilisis saxelmwifo universitetis xelmZRvanelobasa da ga-naTlebisa da mecnierebis saministros warudgnen. axal koncefcias uaxloes momavalSi gaacnoben sportisa da axal-gazrdul saqmeTa saministroSi Seqmnil komisiasac, romelic studenturi TviT-mmarTvelobis reformirebis sakiTxeb-ze muSaobs. sainiciativo jgufs aseve dagegmili aqvs RonisZiebebi, romlebic studenturi TviTmmarTvelobis insti-tuciis Sesaxeb studentebis informi-rebulobis gazrdas iTvaliswinebs. maT Soris aris sajaro leqciebi, romlebsac marina musxeliSvili da baqar berikaS-vili waikiTxaven. am etapze socialur da politikur mecnierebaTa fakulte-tis studentTa sainiciativo jgufis wevrebi kvlevis Sedegebs da studentu-ri TviTmmarTvelobis axal koncefcias Tbilisis saxelmwifo universitetis studentebs acnoben.

ramdenad asrulebs arsebuli TviTmmarTveloba mis realur funqcia-movaleobebs?_ 70% _ ver asrulebs; 8% _ ufro asrulebs, vidre ara; 12% _ ufro ver asrulebs, vidre asrulebs; 6% _ srulad asrulebs.

ramdenad gamWvirvale da xelmi-sawvdomia studenturi TviTmma-rTvelobis saqmianoba?_ 70% - srulad gaumWvirvalea; 20% _ ufro gaumWvirvalea; 8% _ ufro gamWvirvalea; 2% - srulad gamWvir-valea.

ramdenad misaRebia TqvenTvis ar-sebuli TviTmmarTvelobis sis-tema?_ 80% _ ufro miuRebelia, vid-re ki; 25% _ sruliad miuRebelia; 10% _ ufro misaRebia, vidre ara; 2,5% _ sruliad misaRebia; 5% _ ar vicnob arsebul models.

unda iyos Tu ara studenturi TviTmmarTveloba qveyanaSi mim-dinare socialur-politikur procesebSi CarTuli?_ 40% _ unda iyos CarTuli; 28% _ ar unda iyos CarTuli; 32% _ mi-Wirs pasuxis gacema.

vis mier unda warimarTos studen-turi cxovreba da aqtivoba? _ 50% _ damoukidebeli klubebisa da sainiciativo jgufebis mier; 25% _ studenturi TviTmmarTvelobis mier; 10% _ universitetis admini-straciis mier; 15% _ miWirs pasu-xis gacema.

aris Tu ara studentur TviTmma-rTvelobaSi moxvedra karieruli winsvlis winapiroba?_ 35% - diax; 40%- ara; 25% _ miWirs pasuxis gacema.

axali xedva: studentur TviTmmarT-velobebs qveynis mmarTvel partia-sTan kavSiri ar unda hqondeT da arc sakuTar biujets unda ganagebdnen.

Page 7: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7

Salva nucubiZis dabadebidan 125 wlisTavisadmi miZRvnil saerTaSoriso samecniero konferenciaze cnobili ucxoeli profesorebi areopagetikis Sesaxeb mecnierul msjelobas gamar-Taven. dasavleTSi areopagituli kor-pusis Sesaxeb interesis axal talRaze saubrobs filosofiis doqtori demur jalaRonia, romelic konferenciaze gansaxilvel Tematikas warmogvidgens.

demur jalaRonia,filosofiis doqtori:

_ Salva nucubiZis samecniero memkvidreobidan cxadia, unda gamoiyos ara marto aleTologiis (moZRvreba WeSmaritebaze) dafuZneba, aramed aR-mosavluri renesansis Teoriac, romel-mac didi daintereseba gamoiwvia Tavis drozec da dResac didi interesia amis mimarT.

ama wlis 12 dekembris saerTaSori-so konferenciis Catarebis idea ucxo-eli mecnierebidan wamovida. nucubiZis TeoriebiT Zalian dainteresda cnobi-li profesori basil lurie, romelic TbilisSi 11 dekembers CamobrZande-ba. is waikiTxavs moxsenebas, romelic areopagetikis sakiTxebs exeba. garda amisa, velodebiT profesor kornelia hornis (humboldtis universiteti, berlini, germania), romelic gagvacn-obs Tavis moxsenebas Temaze: `qri-stianuli apokrifa da qarTuli li-teratura: Status quastinis da winaswari kvlevis perspeqtiva~; tuomo lankilas (helsinkis universiteti, fineTi), ro-melic waikiTxavs moxsenebas `ganaxle-buli diskusia areopagituli korpusis avtorobis Sesaxeb~ da sxvebs. rogorc Cans, areopagituli korpusis Sesaxeb interesis axali talRa iwyeba da dasav-leTi Seubrunda am Teorias. rac Seexe-ba krebuls, romelic am konferenciaze basil luries mier iqneba warmodgeni-li, vfiqrob, is kidev erTxel Cauyris safuZvels areopagetikis Sesaxeb mec-nierul msjelobas.

me-20 saukunis 20-iani wlebidan Sal-va nucubiZem gaakeTa aseTi ganacxadi: dasavleTisadmi inteleqtualur damo-nebas bolo unda moeRos da es SesaZlebe-li gaxdeba mxolod maSin, rodesac Signi-dan davZlevT dasavleTis azrovnebas; unda damtkicdes, rom saamisod ara mar-to istoriuli, aramed faqtiuri sabu-Tebic arsebobs. mTeli misi Semoqmedeba emsaxureboda, Tu SeiZleba ase iTqvas, am Tezisis `gaxsnas~. man rTuli misia da-isaxa miznad. es mizani dRevandeli gada-saxedidan erTi didi proeqtia da nebis-mieri adamiani, romelic am proeqtidan Tundac erTerTi punqtis Sesrulebas SeZlebda, Zalian did pirovnebad war-moCndeboda.

Salva nucubiZis saxeli or did um-

niSvnelovanes aRmoCenas ukavSirdeba. man daamtkica, rom cnobili areopagitu-li wignebis avtoria me-5 saukunis qarT-veli moRvawe petre iberi. aRmosavluri renesansis Teoriis SeqmniT ki man sakaco-brio azrovnebasa da kulturul-mecnie-rul kvleva-ZiebaSi sruliad axali si-tyva Tqva. aRmosavluri renesansi sauku-neebiT uswrebs dasavleTisas. dasavle-Tis kulturis Zirebi aRmosavleTSia... rogorc Salva nucubiZe ityoda, fsevdo dionise areopagelis saidumloeba me-5 saukunis simfoniaa. batoni Salvas Se-moqmedeba miZRvnili iyo aRmosavluri renesansis Teoriis Sesaqmnelad, swored amitom brZana: bolo unda moeRos dasav-leTisadmi inteleqtualur damonebaso. am sityvebSi ar gulisxmobda dasavleT evropas. amiT igi ambobda, rom Cven sau-kuneebiT win vuswrebT dasavleTis re-nesanss, rac man aRmosavluri renesansis Teoriis SeqmniT daamtkica.

Salva nucubiZe:`rogorc guls, ise gabarebT

universitets~

didi adamianebi ubraloebaSi ikar-gebian... zogjer imdenad miCqmalulia xolme maTi qmedebani, rom Tu konkretu-lad ar CauRrmavdi TiToeulis pirovne-basa da Rvawls, Tu istoriis gacrecil furclebze maT Sesaxeb naweri kargad ar amoikiTxe, ise ̀ ucnobad~ darCebian SenT-vis, TiTqos didi araferi SeuqmniaTo am qveynad... didi adamianebi sakuTar Tavze duman yovelTvis... Tanamdeboba, wodeba, damsaxurebuli epiTeti Tu saxeli erT sityvasa Tu frazaSi gamoiTqmis – mis ukan ki boboqrobs `specifikuri adamian-urisgan~ ganTavisuflebuli suli, ro-melic wvdeba im sivrces, rasac WeSmari-teba hqvia... swored aseT maRal cas mis-wvda Salva nucubiZe Tavisi inteleqtiT, romelmac Turme universitetis daar-sebisTvis brZolis ideas is koncefciac daurTo, rac misi taZrad da qarTvelTa momrigebel kerad qcevas ukavSirdeba. Salva nucubiZem did rus mwerlebsac ki moaZebnina rusuli saliteraturo enis Rrma Taviseburebani `vefxistyaosnis~ rusul enaze TargmniT... man filoso-fiuri Ziebanis is viwro gza ganvlo, ris

daZlevasac did moazrovneTa Sorisac ki cota moaxerxebda albaT... amitomac ara-erTxel Seuracxyves sicocxleSi – devna da gariyva ar acda simarTlis gzaze ma-vals. sabWoTa imperiis klanWi mxolod fizikurad Seexo, goneba da suli ki ver dauTrguna WeSmariti adamianobis gza-ze `waxetialebul~ mgzavrs. mecnieruli kvleva-ZiebaniT irCina saxeli, romelic mudam amotivtivdeba, rogorc ki pirve-li qarTuli universitetis xsenebis mi-zezi gaCndeba.

sicocxleSi is ar daafases, univer-sitetidan devnil orators, romelzec legendebic ki dadioda, sityvasac ki aRar aZlevdnen Tavad universitetSi, rusTvelologs rusTavelis iubileze daswrebis gzasac uWridnen... swored amitom marTebs misi vali dRevandel Taobas, romelic valdebulic kia bevri ukirkitos Salva nucubiZis cxovrebisa da moRvaweobis detalebs.

biografiuli Strixebi

universitetis erT-erTi da-maarsebeli, filosofosi, qarTuli filosofiuri azrovnebis mkvleva-ri da istorikosi, literaturaTm-codne, kulturologi, mTargmneli, universitetis proreqtori, sa-qarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikosi Salva nucubiZe daibada 1888 wlis 14 dekembers sofel far-cxanayanevSi. 1910 wels daamTavra peterburgis universiteti. unda aRiniSnos, rom 1911 wels laifcigSi man waikiTxa moxsenebebi aleTolo-giaze. 1911-1914 wlebSi laifcigis universitetis studentia. 1916-1918 wlebSi peterburgis universitetis leqtoria. 1918 wels iyo Tbilisis saxelmwifo universitetis erTer-Ti damfuZnebelTagani. 1918-1953 da 1960-1969 wlebSi amave universite-tis profesoria. 1920-1929 wlebSi iyo Tsu-is proreqtori. 1925-1926 wlebSi iyo laifcigis universite-tis miwveuli profesori. 1927 wels mieniWa filosofiur mecnierebaTa doqtoris samecniero xarisxi. 1944 wels arCeul iqna saqarTvelos mec-nierebaTa akademiis akademikosad.

aRsaniSnavia, rom 1919-1921 wleb-Si Salva nucubiZe iyo saqarTvelos demokratiuli respublikis damfuZ-nebeli krebis (parlamentis) wevri saqarTvelos social-federalist-Ta partiidan. bolSevikuri ruseTis mier saqarTvelos okupaciis Semdeg igi mudmivad ganicdida devnas sab-WoTa reJimis mxridan: dapatimrebu-li iyo 1938-1940 wlebSi, 1953-1960 wlebSi gaZevebuli iyo Tbilisis saxelmwifo universitetidan da CamorTmeuli hqonda saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademiko-soba.

didi mecnieri 1969 wels gar-daicvala. dakrZalulia Tbilisis saxelmwifo universitetis panTeon-Si. wlebis Semdeg reabilitirebuli Salva nucubiZis saxeli mieniWa sa-burTalos raionis dasaxlebas, ro-melsac dResac es saxeli hqvia.

ivane javaxiSvilma SemTxveviT ar dauTmo pirveli sityva Salva

nucubiZes

qarTuli universitetis daarsebis ideis mimarT sazogadoebrivi azri erTiani ar iyo. azrTa sxvadasxvao-

bis gamo seriozuli dapirispireba uZRo-da win universitetis gaxsnas. arsebobda mosazreba, rom daarsebuliyo qarTuli teqnikuri universiteti (es gaxldaT niko nikolaZis idea). Sexvedraze, romelzec es sakiTxi unda gadawyvetiliyo, ivane java-xiSvilma pirveli sityva baton Salva nu-cubiZes dauTmo Semdegi sityvebiT: midi, Salva, aba Sen ici, dascxe Seneburado!

Salva nucubiZem, Tavisi brwyinvale oratoruli SesaZleblobebidan gamom-dinare, namdvilad moaxerxebda audito-riisa da mTeli qarTuli sazogadoebis darwmuneba imaSi, rom aq universiteti unda gaxsniliyo da ara romelime sxva tipis umaRlesi saswavlebeli, maT So-ris, teqnikuri universiteti.

gansakuTrebiT unda aRiniSnos is ga-remoebac, rom Salva nucubiZes qarTu-li universitetis dafuZnebis mizniT ruseTSive daevala aqtiuri kavSirebis damyareba iq moRvawe qarTvel mecnie-rebTan, raTa Seeqmna is birTvi, romelic safuZvels Cauyrida TbilisSi qarTuli universitetis daarsebas. Tu gaviTva-liswinebT maSindeli komunikaciisa da urTierTobebis problemas, advili war-mosadgenia, ramdenad rTuli amocana gaxldaT aseTi kavSirebis damyareba da mecnierTa Tavmoyra.

Salva nucubiZe 9 wlis ganmavlobaSi iyo universitetis proreqtori, kaTe-dris gamge... misi uSualo monawileobiT universitetSi araerT specialobasa da axal mimarTulebas Caeyara safuZveli. cnobilia misi gansakuTrebuli damo-kidebuleba ivane javaxiSvilis mimarT. rogorc proreqtori, igi xazgasmiT miuTiTebda, rom mzad iyo Tavis Tavze aeRo bevri administraciuli da mimdi-nare teqnikuri sakiTxebis gadawyveta, raTa ivane javaxiSvils, rogorc did mecniers, hqonoda SesaZlebloba _ meti dro daeTmo mecnieruli kvlevisaTvis.

Salva nucubiZis iniciativiTaa daar-sebuli universitetis iuridiuli, eko-nomikuri da dasavleT evropis enebisa da literaturis fakultetebi.

Tsu Salva nucubiZis dabadebidan 125 wlisTavs aRniSnavs

12 –13 dekembers ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis filosofiis saswavlo-samecniero institutis organizebiT universitetis erTerTi damfuZneblis, gamoCenili filosofosisa da sazogado moRvawis, akademikos Salva nucubiZis dabadebidan 125 wlisTavisadmi miZRvnili RonisZiebebi gaimarTeba.

12 dekembers, 11 saaTze, konferenciis monawileni Tbilisis saxelmwifo universitetis panTeonSi gvirgviniT Seamkoben Salva nucubiZis Zegls, ris Semdegac daeswrebian parakliss. aseve dagegmilia Sal-va nucubiZis iubilesadmi miZRvnili gamofenis gaxsna Tsu-is muzeumSi. gamofenaze gamotanili iqneba misi piradi arqivi da samecniero da sazogado moRvaweobis amsaxveli dokumentebi.

amave dRes gaixsneba saerTaSoriso samecniero konferencia, romelSic, qarTvel mecnierebTan erTad, monawileoben mecnierebi ruseTidan, fineTidan, germaniidan, rumineTidan.

konferenciis farglebSi profesori basil iluriZe (sankt-peterburgi) warmoadgens Salva nucubiZis iubilesadmi miZRvnili wig-nis eleqtronul versias.

Salva nucubiZis `Tezisi~: dasavleTisadmi inteleqtualur damonebas bolo unda moeRos

me-8 gverdze

Salva nucubiZe

Salva nucubiZe-

va nucubiZis iubilesadmi miZRvnili gamofenis gaxsna Tsu-is muzeumSi. gamofenaze gamotanili iqneba misi

basil lurie

Page 8: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

Salva nucubiZemCamoayaliba qarTulifilosofiuri skola

Salva nucubiZe me-20 saukunis 10-iani wlebidan 70 wlamde amSveneb-da qarTul sazogadoebas. igi iyo

gamoCenili filosofosi, qarTuli fi-losofiuri skolis fuZemdebeli, aRmo-savluri renesansis Teoriis Semqmneli, didi mTargmneli, rusTvelologi, mWer-metyveli da didi oratori. misi maxvil-goniereba da moswrebuli sityva saqvey-nod cnobili gaxldaT. masze legendebs hyvebodnen...

Salva nucubiZis samecniero moR-vaweoba SeiZleba daiyos or periodad. pirvel periods vuwodeb metafizikur periods _ es aris originaluri azrov-nebis periodi, xolo meore periodi _ es aris qarTuli filosofiis istoriis Se-qmnisa da qarTul klasikur saazrovno sivrceSi aRmosavluri renesansis ideis wamoWris periodi. metafizikuri pro-blematikis originalur periodze spe-cialurad SevCerdebi. ras eZebda Salva nucubiZe aleTologiur realizmSi? igi ikvlevda, Tu ra aris WeSmariteba? SesavalSi ambobs, rom zeda safexurze filosofia ar aris saWiro, xolo qveda safexurze ar sWirdebaT filosofia, anu RmerTisTvis filosofia ar aris saWiro, cxovelTa samyarosTvis ki fi-losofiis gageba mizanSewonili ar aris. e.i. filosofosoba adamianis upiratesi unaria. imisaTvis, rom adamianma miaR-wios WeSmaritebas, saWiroa igi gaTavi-sufldes specifikuri adamianurisagan. Tu adamiani amisgan ar gaTavisuflda, ise igi WeSmaritebas, anu RmerTs ver Ca-swvdeba. Salva nucubiZis mTeli naSromi swored imis garkvevas mieZRvna, Tu ro-gor SeiZleba adamiani gaTavisufldes specifikuri adamianurisgan da Tu mis-gan gaTavisuflda, maSin rogor SeiZle-ba igi, amave dros, darCes adamianad. anu, misi azriT, adamianSi aris ufro meti da es meti aris is iracionaluri, romli-Tac adamiani wvdeba im saidumloebas, romelic masze metia.

ratom SeaCera Salva nucubiZem kv-leva am mimarTulebiT? totalitaruli reJimis dros filosofia iqca ideolo-giis msaxurad da igi iZulebuli iyo mo-eZebna meore gza, romelic filosofias zians ar miayenebda. man scada qarTuli filosofiuri wiaRisken mibruneba da, Tqven warmoidgineT, rom aqac did war-matebebs miaRwia. Seqmna qarTuli fi-losofiuri istoriis ortomeuli. rac ivane javaxiSvilma gaakeTa saqarTvelos istoriisTvis, igive Rvawli dasdo Salva nucubiZem qarTuli filosofiis isto-rias am ortomeuliT.

* * *Salva nucubiZem dimitri uznaZesTan

erTad safuZveli Cauyara qarTuli fi-losofiuri terminologiis Seqmnas. di-mitri uznaZe am dros gaxldaT filoso-fosi da TviTgadarCenisTvis masac unda eZebna meore gza. es gza fsiqologiaSi wasvla iyo, rac daagvirgvina ganwyobis Teoriis SeqmniT. ase rom, Salva nucu-biZem Camoayaliba qarTuli filosofi-uri skola, xolo dimitri uznaZem _ qarTuli fsiqologiuri skola.

* * *Salva nucubiZe iyo rusTvelologi.

misi monografia ̀ rusTvelis msoflmxed-velobisaTvis~ iyo axali sityva rusTa-velze. igi aRniSnavda, rom rusTavelis msoflmxedvelobrivi kvleva qarTuli kulturis problema ar aris. igi kaco-briobis, aRmosavleTisa da dasavleTis kulturaTa urTierTobis problemaTa sakiTxia. Salva nucubiZe iyo mTargmne-li, romelmac `vefxistyaosans~ rusul enaze axali suli STabera. aleqsei tol-stoi ityvis, rodesac gavecani Salvas-eul Targmnil `vefxistyaosans~, vnaxe, Tu ra saidumloebebi imaleba rusul saliteraturo enaSi, es ki Salva nucu-biZem damanaxa. erTxel, dimitri uznaZes SalvasTvis uTqvams – xom ar Secdi gzis arCevaSi, egeb, poetis didi gza ufro daamSvenebda Sens momaval cxovrebaso. is iyo `amiranis miTis~ leqsad aRmdgene-li. da Tamaz Cxenkeli amaze ityvis: Salva nucubiZem icoda, sad mTavrdeboda fi-losofia da sad iwyeboda poezia.

* * *Salva nucubiZe iyo didi masStabis

moazrovne, talanti. ramdenad marTa-lia, ar vici, magram erT aseT ambavs hyvebian: cnobili mecnieri da maTema-tikosi andria razmaZe avad gamxdara, axlad daarsebul universitetSi ver

ipoves adamiani, romelic maTematikaSi mis nacvlad leqciebs waikiTxavda. Salva nucubiZes uTqvams, momeciT erTi kvira da umaRles maTematikaSi me wavikiTxav leqciebso. mjera, rom igi Rirseulad gaarTmevda amas Tavs.

Salva nucubiZe filosofiis Sesav-lis winasityvaobas ase asrulebs: `mSob-liur niadagze mecnierebis aRorZinebam frTebi Seasxa araerT ocnebas. winamde-bare wigni nawilia am ocnebaTa ganxor-cielebis riJraJisa. masSi bevri naklia, magram Cvenze bednieri Taoba, romelic samSoblos aRorZinebis dRes moeswreba, gvapatiebs im buruss, romelic ganTia-dis Tanmxlebia.~ Salva nucubiZem yve-laferi gaakeTa am burusis gasafantad. misi udidesi damsaxurebaa is, rom qar-Tuli maTematikuri da qarTuli fsiqo-logiuri skolebis gverdiT qarTuli filosofiuri skolac arsebobs.

* * *batoni Salva megobrobda saqarTve-

los patriarqTan kalistrate cincaZe-sTan. erT Rames patriarqs Salva nucu-biZisTvis uTqvams: rogor daamSvenebdiT sionis ambions Tqveni qadagebebiT. maSin Salvas sinanuliT upasuxia: patriarqi Tu ara, episkoposi mainc unda vyofili-yavio. biblias, romelic saqarTvelos kaTolikos patriarqs kalistrate cin-caZes batoni SalvasTvis uCuqebia, aseTi warwera aqvs: `orTa xucesTa naSiersa da sibrZnisa moyvaresa jurRmulsa amas si-brZnisasa miuZRvnis xucesTa uxucesi~. orTa xucesTa naSieri Salva nucubiZe gaxldaT, romelsac ded-mamis mxridan orive babua mRvdeli hyavda.

Salva nucubiZem mTeli Tavisi cxovreba da moRvaweoba miuZRvna sru-lyofilebisken svlas, rameTu filoso-fia aris moZraoba srulyofilebisken, WeSmaritebisken, RvTisken... xSirad cdilobdnen Salva nucubiZis SeCere-bas, magram mis `yalyze damdgar gonebas~ veraferi daakles. 1968 wlis oqtombris bolo dReebSi man kidev erTxel Seabija 93-e auditoriaSi da warmoTqva: `Cven, rac SegveZlo, yvelaferi gavakeTeT... (pauza) rogorc guls, ise gabarebT uni-versitets~ da gavida universitetidan. mjera, rom misi suli Cven yvelas zeci-uri saqarTvelodan dagvnaTis, gansa-kuTrebiT ki universitets.

demur jalaRoniaprofesori

Salva nucubiZem gamoigona erTgvari filosofiuri TamaSi _ TviTon Seqmna

TamaSis wesebic da figurebic

mecnieris memkvidreobis aqtualo-ba izomeba im qmediTobis mixedviT, romelic mas Tanamedrove konte-

qstSi aqvs. Salva nucubiZis mdidari memkvidreobidan Cven SegviZlia gamo-varCioT e.w. aleTeologiuri realizmis Teoria da aRmosavluri renesansis Teo-ria. renesansis Temaze msjeloba niSnavs

humanizmis problemaze msjelobas. SeiZ-leba iTqvas, rom es Tematika dRes Tana-medrove filosofiuri diskusiebis fo-kusSia moqceuli. es aris filosofiuri msjeloba WeSmaritebis arsis Sesaxeb da humanizmis arsis Sesaxeb. sartrma da hai-degerma, TavianTi werilebiT humanizmis Sesaxeb, Seajames meoce saukunis 50-iani wlebis filosofiuri situacia da momav-lis niSnebzec miuTiTes. am Temis gark-vevas mieZRvna e.w. modernulobisa da postmodernulobis Teoriebi da sxv... ra aris Homo Humanis? xom ar emuqreba mas ga-dalaxva teqnologiuri modifikaciebis an civilizaciaTa Sejaxebis perspeqti-vaSi? am sakiTxSi garkvevaa 21-e saukune-Si filosofiis ZiriTadi amocana. maSa-sadame, Salva nucubiZis memkvidreoba `mecnierebis Cixi~ ki ar aris, aramed ma-gistralur xazze gamyvani gzaa.

oriod sityva minda vTqva Salva nu-cubiZis SemoqmedebiT meTodze, rome-lic arsebiTad ukavSirdeba lamis legen-dad qceul nucubiZiseul iumors. esaa e.w. sokratuli da kartezianuli meTo-dologiuri skefsisi _ anu yvelafris eWvqveS dayeneba da am gziT ueWveli WeS-maritebis gamovlena. sxvanairad mas so-kratuli ironiac ewodeba. am meTodiT xerxdeba gabatonebuli standartebis darRveva da azrovnebis Tavisufal gza-ze gayvana. aqve unda gavixsenoT derides dekonstruqtivizmis meTodi, baxtinis polifoniuroba, baSliaris interte-qstualoba, da kidev ufro cnobili nic-Ses sasacilo mecniereba, rogorc inter-teqstualuri TamaSi axali wesebiT. misi mTavari wesi aseTia: Teza Seicavs (kodi-rebulia) farul sazriss Tavisive nega-tiur-ironiuli antiTezis saxiT. aqedan gamomdinare, nucubiZis `memkvidreoba~ ar unda iqnas ganxiluli tradiciuli `mecnieruli Teoriis~ formaSi. is unda gavigoT rogorc koncept-pesonaJebis interteqstualuri TamaSi. aseTi per-sonaJebia nucubiZiseuli `aleTeolo-giuri realizmi~ da `aRmosavluri rene-sansi~.

magaliTad: erT dRes nucubiZem le-qciaze daagviana. universitetis dere-fanSi Sexvda reqtori, romelmac pirda-pir ver gaubeda baton Salvas sayvedu-ris Tqma da mxolod is hkiTxa _ `batono Salva, rodis iwyeba leqcia?~ _ `roca leqtori auditoriaSi Seva~, _ miugia Salva nucubiZes. misive naTqvamia _ `sa-dac me leqcias wavikiTxav, filosofiaSi niSani students ki ara, merxsac ekuTv-niso~. bevria iseTi xumroba, romelsac verc erTi gabeduli Jurnalisti ver ga-daitans qaRaldze. es aris karnavaluri tipis iumori, romelSic xorcieldeba yalbi cnobierebis defetiSizacia, de-sakralizacia. Salva nucubiZe swored am meTods iyenebda. es meTodi Riaa Semoqme-debiTobisaTvis da interpretaciisTvis.

cnobilia mowinaaRmdegis debulebis darRveva misi absurdamde miyvaniT. am meTods iyenebda Salva nucubiZec. ma-galiTad, igi werda, rom ioane petriwi panTeisti-materialisti iyo, rac sru-li absurdia da marTlac sasaciloa. dRes bevri fiqrobs, rom nucubiZis de-bulebebi moZvelebulia. sinamdvileSi, nucubiZem Zalian kargad icoda, rom ioane petriwis materialistobaze sau-baric ki ar SeiZleba, magram amiT is ko-munistebs da maT ideologiur standar-tebs dascinoda, radgan amis damjerebe-li adamiani, faqtobrivad, gamasxarave-bulia.

aris kidev meore Tezisi, romelic zogierTi Teologis risxvas iwvevs _ TiTqos eklesiis didi mamebi Teologi-ur samosSi gaxveuli neoplatonikosebi iyvnen. amiT nucubiZe isev im ideologi-ur standartebs dascinoda.

Salva nucubiZesTan mimarTebaSi Ca-moyalibda 4 tipis damokidebuleba. pir-veli: epigonoba. rogorc yvela moazro-vnes, Salva nucubiZesac hyavs epigonebi, anu mimdevrebi, romlebic mecnierebisT-vis sainteresoni ar arian (aqve unda vax-senoT faruli plagiatorebic). meore: polemistebi, romlebic, faqtobrivad,

Tsu Salva nucubiZis dabadebidan125 wlisTavs aRniSnavs

meSvide gverdidan

me-9 gverdzeSalva nucubiZe da Cexi mwerali iaromir iedliCka

Page 9: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9

Salva nucubiZem rusul enaze `ve-fxistyaosnis~ meoTxe, sruli poe-turi Targmani Seqmna, Tumca am pe-

riodSi mimdinare movlenebi sazogadoe-bisTvis ucnobia.

Targmani 1941 wels moskovSi, sergei gorodeckis redaqciiT gamoica. akade-mikosi Salva nucubiZe rusTavelis sa-xelobis literaturis institutis di-reqtorisadmi miweril werilSi `vefxi-styaosnis~ Targmnis istorias aRwers da dasawyisSi ganmartavs, rom movlenebis zusti qronologiiT aRdgena misTvis ukve Znelia, radgan am ambebidan 27 weli gavida da Tavad ukve 80 wlisaa. es do-kumenti, romelic 1968 wlis 5 noembriT TariRdeba, aCvenebs, rom `vefxistyaos-nis~ Targmnis istoria metad bundovan pirobebSi mimdinareobda.

Salva nucubiZe wers, rom 1938 wlis 31 agvistos taSiskarSi moulodnelad daapatimres da TbilisSi gadaiyvanes. igi igonebs, rom ramdenime dReSi, daaxloe-biT aTi mcvelis TanxlebiT, gaiyvanes cixidan da moskovSi, lubliankis cixeSi aRmoCnda.

Salva nucubiZes brali 2 muxliT wauyenes _ 58/10 da 58/11, romelic gu-lisxmobda kontrrevoluciur saqmiano-bas da propagandas da kontrrevoluci-uri mTavrobis sasargeblod mSromeli xalxisa da revoluciuri moZraobis winaaRmdeg aqtiur qmedebas im piris mier, romelic sapasuxismgeblo Tanam-debobaze moRvaweobda.

moskovis cixeSi mas acnobes, rom sta-linis davalebiT rusulad unda eTargm-na SoTa rusTavelis `vefxistyaosani~. Salva nucubiZe werilSi wers, rom am cnobis Semdeg misTvis naTeli gaxda da-patimrebis mizezic da isic, rom uSiS-roebam icoda _ am poemis Targmna mas dapatimrebamde hqonda dawyebuli.

ramdenime dReSi igi gamoiZaxes da hkiTxes, surda Tu ara `vefxistyaosnis~ Targmanis gagrZeleba. igi daTanxmda da meore dRidanve axali cxovreba dai-wyo _ kameraSi gaCnda poemis qarTuli gamocema, patimarTa sakvebi `balandis~ nacvlad ki sadili cixis zedamxedvel-Ta sasadilodan miutanes. yoveli kviris bolos Targmani cixis saknidan gahqon-

daT da sanam ar gaaTavisufles, ar ico-da, visTan mihqondaT mis mier naTargmni pwkaredebi.

Salva nucubiZe wers, rom cixis ze-damxedvelebi aCqarebdnen, Tavad ki ma-qsimalurad gahyavda dro sicocxlis gasaxangrZliveblad.

1939 wlis 1 maiss Targmani daasrula da rogorc irkveva, igi stalins gadaug-zavnes.

`vefxistyaosnis~ nucubiZiseuli Targmani 1940 wels 22 noembers stambas asawyobad gadaeca. erTi Tvis Semdeg sa-signalo gamocema ukve mzad iyo.

stalinis aseTi qmedeba sazogadoe-bisTvis dafaruli iyo, Tumca pirvel-ma sasignalo egzemplarma, romelic sabWoTa beladma mTargmnels aCuqa, Se-moinaxa stalinis, rogorc koreqtor-redaqtoris kvali _ masze lurji fan-qriTaa miniSnebuli dawunebuli da Cas-worebuli striqonebi. stalinma Targ-manSi ori taepi Caaswora, aseve, Secvala satitulo furceli, sadac xazi gausva, rom Targmani qarTulidan ganxorciel-da.

`vefxistyaosnis~ sasignalo egzem-plari gorSi – stalinis saxl-muzeumSi inaxeba.

Tsu Salva nucubiZis dabadebidan125 wlisTavs aRniSnavs

saomar mdgomareobaSi Sedian nucubi-ZesTan, cdiloben nucubiZis Tezisebis sistemis destruqciul darRvevas. es polemisturi Setevebi sxvadasxva mxri-dan xorcieldeba: empiriuli mecniere-bebis poziciebidan polemika, romlis mimdevrebic amtkiceben, rom Salva nu-cubiZis Tezisebi faqtebiT ar dastur-deba; kritika Teologiis poziciebidan, romlis mixedviTac nucubiZis hipoTeze-bi eresad da mkrexelobad miiCneva: zo-gierTi kritikosi ki miiCnevs, rom Salva nucubiZis Teoriebi filosofiurad ar aris dafuZnebuli. mesame: es aris dis-kusiuri damokidebuleba Salva nucubi-Zis naazrevTan, romlis mizania saerTo amocanebi gadawydes. eseni im tipis mec-nierebi arian, romelTac marTla ainte-resebT, aris Tu ara dionise areopageli petre iberi, ainteresebT – marTla dai-wyo Tu ara renesansi saqarTveloSi da a.S. meoTxe _ es aris filosofiur dia-logSi Sesvla nucubiZis filosofiur SemoqmedebasTan.

am oTxi damokidebulebidan yvelaze relevanturia dialogi. nucubiZis Teo-riis mixedviT WeSmariteba aris `winalo-gikuri~ da `arsebulze warmatebuli~. amiT is Zlevs e.w. relativizms (yvelafe-ri SefardebiTia) da determinizms (yve-laferi winaswar gansazRvrulia). Salva nucubiZis kritikas masTan dialogSi Sesvla sjobs.

ukve aRvniSneT, rom Salva nucubiZe qmnida erTgvar personaJebs, romlebic moZraoben specifikur filosofiur sivrceSi. magaliTad, mis mier Seqmnili concept-personaJebia varaudebi, rom dionise areopageli aris qarTveli pet-

re iberi, rom renesansi daiwyo saqarT-velodan, rom WeSmariteba aris winare-logikuri da a.S. es iseTi `personaJebia~, romlebTanac Cven mudmivad gviwevs dia-logSi Sesvla. Salva nucubiZem gamoi-gona erTgvari filosofiuri TamaSi _ TviTon Seqmna TamaSis wesebic da figu-rebic da Cven mudmivad CarTulni varT am TamaSSi, romelic mudmivad iZleva in-terpretirebis saSualebas. roca Tavad TamaSobda am TamaSs, is maSin saSiSi Ta-maSebi iyo, radgan ideologiuri wnexis qveS uwevda figurebis gadaadgileba da es SesaZloa sabedisweroc gamxdariyo. dRes aleTeologiuri figurebiT Tama-Si saSiSi aRar aris, magram kargi TamaSia, radgan xels uwyobs Cveni Tavisufali azrovnebis ganviTarebas.

ase rom, Salva nucubiZe mudmivad rCeba axal-axali SemoqmedebiTi impul-sebis ulev wyarod da misi figurebis gadaTamaSeba yovelTvis sasurveli da sasargeblo iqneba filosofiuri azro-vnebis ganviTarebisaTvis.

irakli braWuli,

filosofiis doqtori,Tsu-is asocirebuli profesori

`rusTavelma gamoarTva aRmosavleTs da misca

dasavleTs~

(mogoneba)

samwuxarod, sul ufro da ufro mcirdeba maTi ricxvi, vinc moesw-ro Salva nucubiZes. me erT-erTi

warmomadgeneli var im ukanaskneli Tao-bisa, romelsac axsovs batoni Salva. qar-

Tul mecnierebaSi, albaT, cota gvegu-leba iseTi adamiani, romelsac SeeZlo qarTuli kulturis, qarTuli suliere-bis faqtebi msoflio orbitaze gaetana da igi msoflio kulturis faqtorad eqcia _ es Salva nucubiZem gaakeTa. misi mWermetyvelebis Sesaxeb legendebic ki dadioda. misi cxovreba samSoblos cxovrebas hgavda: iyo didi aRzevebis da devnis, represiebis periodebi.

mqonda bedniereba, menaxa batoni Salvas mimarT misi uaxloesi megobre-bis damokidebuleba. baton simon yaux-CiSvilTan, Cems xelmZRvanelTan, ara-erTgzis mqonia saubari baton Salvaze da yovelTvis maocebda is, Tu rogori mowiwebiT saubrobda megobari megob-arze, rogor afasebda mis niWs. maxsovs, rodesac pirveli korpusis foieSi SoTa rusTavelis bareliefi ixsneboda, dairxa xmebi, rom batoni Salva apireb-da sityviT gamosvlas. universitets moawyda uamravi xalxi. mainteresebda, ras ityoda igi iseTs, rac sazogadoebis aRtacebas gamoiwvevda. dResac maxsovs is paTosi... unda mogaxsenoT, rom es iyo marTlac erT-erTi brwyinvale sityva. man Tqva: `rusTavelma gamoarTva aRmo-savleTs da misca dasavleTs. ...da rom ara rusTaveli, Zneli warmosadgenia, rogor warimarTeboda dasavleTis gan-viTarebis gza~. maSin am debulebasTan dakavSirebiT kamaTis survili aravis gasCenia. am sityvebma moxibla mTeli auditoria, radgan es saocari migneba iyo. minda giTxraT, rom CvenTvis batoni Salva iyo adamiani, romelmac leqciisa Tu moxsenebis kiTxva umaRlesi xelovne-bis donemde aiyvana. misi leqciis mosas-menad modiodnen ara marto SemecnebiTi kmayofilebis, aramed esTetikuri kmayo-filebis misaRebadac _ es Zalian mniSv-nelovania.

rismag gordeziani,akademikosi

ratom awerda yvelaferze xels brmad?

(mogoneba)

Salva nucubiZesTan piradi ur-TierToba ar mqonia, mxolod vi-codi, rom is iyo didi mecnieri.

mas pirvelad maSin Sevxvdi, rodesac gadasaxlebidan dabrunda. Salva nucu-biZes filosofiaSi leqciebis kiTxvis uflebas ar aZlevdnen, amitom igi da-savleT evropis fakultetze dasavleT evropis literaturis istorias kiTx-ulobda. nu CamomarTmevT trabaxSi, ma-gram dasavleT evropis literaturis didi korifeebis mniSvnelovan nawils kargad vicnobdi, magram Salva nucu-

biZis leqcia sul sxva iyo _ sruliad sxvagvari gaazreba dasavleT evropis literaturis ganviTarebisa. audito-ria gadaWedili iyo da gulwrfelad vambob, rom mas miSterebuli vuyureb-di manam, sanam saubars ar daasruleb-da. baton Salvas hqonda Jestikula-ciis Taviseburi manera, rac TiTqos nawili iyo misi leqciisa.

maxsendeba aseTi ram: mrgval magida-sTan sxedan korneli kekeliZe da Salva nucubiZe. me maTgan moSorebiT davjeqi. mesmis, batoni korneli ekiTxeba Sal-vas: marTalia, rasac ki mogitandnen iq, yvelafers ise awerdi xels, rom arc kiTxulobdio? batonma Salvam upasuxa: namdvilad ar vkiTxulobdi, radgan ar msurda, mcodnoda _ ra ewera iqo. an ra mniSvneloba aqvs? ar movawerdi xels da TiTebze damaZrobdnen frCxilebs da ise momawerinebdneno. me maSin aRviqvi, Tu ra gamoiara man gadasaxlebaSi yofnis dros. Tumca, Cemi, rogorc axalgazrda adamia-nis reaqcia maSin aseTi iyo: ar mesiamovna es faqti. magram rac ufro meti dro ga-vida, miT ufro davrwmundi imaSi, rom es iyo erTaderTi swori gza. yvelaferze brmad xelismoweriT igi ambobda: damane-beT Tavi da momSordiT aqedano.

Cven qedi unda movixaroT aseTi didi pirovnebis winaSe. minda madloba vuTx-ra universitetis xelmZRvanelobas da yvelas, vinc Salva nucubiZis saiubileo TariRis aRniSvnaSi monawileoba miiRo.

mariam lorTqifaniZe,akademikosi

merve gverdidan

rogor iTargmna `vefxistyaosani~

Salva nucubiZe kabinetSi

Salva nucubiZe cixeSi

Page 10: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

_ wlevandeli TariRis aR-niSvna imiTac gamoirCeva, rom saerTaSoriso samecniero kon-ferencia tardeba. amave dros inglisur enaze gamodis Sal-va nucubiZis dabadebidan 125 wlisTavisadmi miZRvnili memo-rialuri krebuli _ `qarTuli qristianuli azrovneba da misi kulturuli konteqsti~, rome-lic holandiaSi daibeWdeba. es aris umniSvnelovanesi faqti miT ufro, Tu Cven gavixsenebT imas, rom misi biografiis ar-cerTi TariRi mis sicocxleSi ar aRniSnula.

vinc misi biografia icis, da aseTi bevria saqarTveloSi, da-meTanxmeba, rom igi iyo devnili mecnieri, radgan arafriT – arc azrovnebiT, arc mentalo-biT, arc metyvelebiT, arc mane-rebiT da, Tqven warmoidgineT, arc habitusiT ar iyo sabWoTa mecnieris tipi. amitomac is ver Cajda sabWoTa CarCoebSi. erTxel mas Sexvedra mouwyves aq, universitetSi da man aseTi ram Tqva: Cemma cxovrebam ise gaiara, rom sami mTavroba gamo-vicvale da vercerTs ver Sevay-vare Tavio. marTlac ase iyo _ miuxedavad imisa, rom igi mTe-li arsebiT emsaxureboda axal-gazrdobas, mecnierebas, kul-turas, qveyanas da sikeTis meti araferi ukeTebia, mudmivad devnasa da Seviwroebas ganic-dida _ ukrZalavdnen filoso-fiaSi leqciebis kiTxvas, erTi periodi universitetSi saer-Tod aukrZales moRvaweoba, daapatimres, rogorc naciona-listi, burJuaziuli elemen-ti... es, cxadia, mis politikur moRvaweobasac exeboda. arian mecnierebi, romlebic mxolod mecnierebiT Semoifarglebian. es arc cudia da arc gasakvi-ri, magram arian iseTebic, vinc mecnierebasTan erTad, aqti-uradaa CarTuli politikur procesebSic, Salva nucubiZe swored aseTi iyo. maSin idga saqarTvelos damoukideblo-bis sakiTxi da mas ar SeeZlo ar daefiqsirebina Tavisi pozicia saqarTvelosTan mimarTebaSi _ 1918 wels man xeli moawera saqarTvelos damoukideblo-bis aqts.

sxvaTa Soris, Salva nucu-biZis politikuri moRvaweoba Seswavlili ar aris. xandaxan saqarTvelos pirveli respu-blikis saiubileo TariRs ise aRniSnaven xolme, rom Cvens ojaxs arc iwveven, arada, Salva

nucubiZis xelmowera aris sa-qarTvelos damoukideblobis aqtze. erTxel rom daedo tabu am sakiTxs, dResac inerciiT grZeldeba. mgonia, rom ukve unda daiwyos muSaoba arqivze da Salva nucubiZis, rogorc federalisturi partiis aqti-uri wevris da saqarTvelos da-moukideblobis aqtze xelmom-weris, biografia Tavidan unda daiweros. misi devna da Seviw-roeba swored aqedan iRebs sa-Taves.

rac Seexeba am RonisZiebas, minda kidev erTxel vTqva, rom Salva nucubiZis samecniero memkvidreobis saerTaSoriso doneze ganxilva Zalian mniSv-nelovania, radgan sicocxleSi mas es ar Rirsebia. Salva nu-cubiZes arasodes uSvebdnen ucxoeTSi, mas ucxoelebs arc ki axvedrebdnen, arc misi naS-romebi gamosula ucxo enebze da ar gamxdara farTo samec-niero msjelobis sagani. dRes Zalian gvixaria, rom am samec-niero konferenciaze sxvadasx-va qveynebidan _ amerikidan, fineTidan, germaniidan, rumi-neTidan ruseTidan ucxoelebi Camodian swored im TemebiT, razec Salva nucubiZe muSaob-da.

vfiqrob, rom droa evropa-Si Salva nucubiZis mecnieru-li Tezisebis popularizacia daiwyos. man moaswro da, vidre sabWoTa mTavroba devnas dau-wyebda, ramdenime naSromi da wigni gamosca sazRvargareT, magram, rodesac daiwyo muSao-ba qarTul renesansze, petre iberisa da dionise areopage-lis identobis sakiTxze, misi popularizacia ukve SeCerda. amitom mixaria, rom dRes swo-red is xalxi Camodis, romle-bic aRmosavlur renesansze da petre iberis sakiTxebze muSaoben. sxvaTaSoris, minda vTqva, rom ucxoeTSi dResac gamoicema naSromebi am Temebze ise, rom nucubiZis xsenebac ar aris, arada, aucilebelia iT-qvas, rom is am Temebze aTeulo-biT wlis win muSaobda da gark-veuli daskvnebic aqvs. man pir-velma daayena petre iberisa da dionise areopagelis idento-bis sakiTxi. dRes am mosazrebis momxreebic arian da mowinaaRm-degeebic, magram verc erTma mowinaaRmdegem ver gaabaTila nucubiZe-honigmanis Teoria _ es erTaderTi Teoriaa, ro-melic amtkicebs rom dionise areopageli qarTveli petre iberia. vfiqrob, saqarTvelo unda CaerTos am diskusiaSi.

aseve sainteresoa, rom Sal-va nucubiZe iyo pirveli, vinc

amtkicebda, rom Suasaukunee-bis renesansis sawyisi saqarT-veloSia. mis am Teorias Zalian bevri momxre hyavda da mimaCnia, rom am Teoriis aqtiuri gan-xilva unda daiwyos.

aqve unda vTqva, rom Salva nucubiZis arqivsac igive bedi ewia, rac Tavad mas. rodesac is daapatimres, mas binac Ca-moarTves, Cxrekebis dros misi saarqivo masalac ganiavda da daikarga, magram rac darCa, Cven movagroveT da mis ojaxSi vinaxavT _ gvinda, rom igi da-vamuSaoT da gamovaqveynoT. am arqivis meSveobiT Zalian bevri ram gamoCndeba da gamoikveTe-ba, magaliTad misi moRvaweobis politikuri mxare, misi sulie-reba _ kavSirebi qarTul ekle-siasTan (patriarqebi sTxovd-nen gamosasvleli sityvis da-weras). es arqivi daexmareba mkvlevrebs, rom Seiqmnas Salva nucubiZis sruli portreti.

Salva nucubiZe matarebeli iyo im ocnebebisa, rasac erqva Tavisufali saqarTvelo, da-moukidebeli saqarTvelo... igi iyo politikuri moRvawe, par-lamentis wevri, romelic mo-eswro saqarTvelos damouki-deblobas, magram bolos Tavze daamxes es Tavisufleba. amitom igi cxovrobda faruli erov-nuli sevdiT, rasac misi ojaxis wevrebi mudam vgrZnobdiT. igi xSirad warmoTqvamda baraTaS-vilis sityvebs, Zalian xSirad Cailaparakebda xolme: ̀ xedavT, viT aris kadnierebiT Sekrbebis Cvenzed usjuloeba...~ an `mec Tqvens Soris var meomari!~ _ am sityvebs imeorebda xSirad da ase agrZelebda cxovrebas. urjuloebs eZaxda rusebs, romlebmac gadmolaxes Cveni sazRvari da waukides cecxli Cvens miwas. rodesac 7 noem-bris da 1 maisis dResaswaule-bi moaxlovdeboda, qalaqidan garboda. `me amaTi `vaSa~ da `uras~ gagoneba ar SemiZlia, Se-matyobineT, yvela plakats rom Camoxsnian, maSin davbrundebi~, _ ase gvibarebda. `me moveswre-bi, Svilo, rom rusebi saqarT-velodan wavlen~, _ sul amas imeorebda, rasac, samwuxarod, igi ver moeswro.

* * * erTxel mamam ilia WavWava-

Zis saxlmuzeumis dasaTvalie-reblad saguramoSi wagviyvana. Cven SeviareT wiwamurSi, Sev-CerdiT obeliskTan da davina-xe, rom mamaCems Tvalebi crem-lebiT hqonda savse. misi aseTi damokidebuleba Zalian dama-maxsovrda. rodesac rusTa-velze mivdiodiT, mTavrobis

saxlis win cilindrs moixdida xolme: `aq, Svilo, iunkrebia dasaflavebuli~, _ ityoda da gviyveboda maT ambavs. erTxel kinoSi wavediT, vnaxeT `mamlu-qi~. rodesac gamovediT, vxedav, mamas saxe SeSlili hqonda. mo-mibrunda da miTxra: `me es fil-mi ar unda menaxa~. igi yvela-fers ganicdida.

ai, aseT kacs devnidnen da aviwroebdnen. bevrs ecadnen, rom misTvis saxeli gaete-xaT, Seuracxyofac bevrjer miayenes...U maxsovs, universi-tetis 50 wlisTavisadmi miZRv-nili iubilesTvis sagangebod rogor moemzada, (mas Zalian uyvarda koxtad Cacma) kostu-mis jibeSi TeTri cxvirsaxocis Cadebac ar daaviwyda. midioda amayad, igi xom misi erTerTi damaarsebeli iyo. Mmagram sity-vac ki ar misces.

M mama arc rusTavelis iubi-leze miiwvies. erTma ucxoelma mecnierma ganacxada: `me Camo-vedi im qveyanaSi, sadac Salva nucubiZem aRmosavluri rene-sansis droSa aafriala da ma-sTan Sexvedra msurso~, magram ar Seaxvedres, viTomda avad-myofobis mizeziT.

M 80 wlis asakSi, rogorc iqna, misTvis iubiles aRniSv-na gadawyda. saxlSi gviTxra: rodesac iubileze gamoval,

madlobas ki ar gadavuxdi mTavrobas da partias, aramed Yvityvi: `mTavrobam yvelaferic gamikeTa, magram veraferic ver damaklo~. magram iubile ar Sedga. Salva nucubiZe maleve gardaicvala.

mTavrobam gamoitana dad-genileba memorialuri dafis gakeTebis Sesaxeb. aseve miiRes gadawyvetileba, erTerT quCas misi saxeli darqmeoda. dedam iTxova, Salva nucubiZis saxe-li perovskaias quCas miniWebo-da, sadac Cven vcxovrobdiT, magram amaze mtkice uari miiRo. argumentad ki dausaxeles is, rom sofi perovskaia cnobili revolucioneri iyo.

daisva misi dakrZalvis sa-kiTxi. damkrZalavi komisiis Tavmjdomared giorgi jibla-Ze dainiSna. rogorc gavigeT, zogierTi mecnieri winaaRm-degi iyo, igi universitetSi daekrZalaT, radgan mas uni-versitetSi leqciebis kiTxva akrZaluli hqonda.

batonma giorgim dedas uTx-ra: mivaRwie, rom igi didubis panTeonSi davasaflavoTo.Ddedam upasuxa: didi madloba, magram Salvas komunistebis-gan arc sicocxleSi ar undoda araferi da arc saflavi unda magaTio. sabolood, albaT, sa-zogadoebis ganwyobamac imoq-meda da igi universitetSi da-krZales.

saflavic didxans iyo mouv-leli. deda wavida fostaSi da pirdapir SevardnaZes gaugzav-na depeSa, sadac werda, rom Tu saxelmwifos ar Seswevs Zala _ saflavs mouaros, maSin sxvagan gadavasvenebTo. amis Semdeg, saflavze sqel fenad saswra-fod daasxes betoni. mogvian-ebiT maSindeli ministrTa sab-Wos Tavmjdomaris zurab pata-riZis gankargulebiT, Zeglic dadges. marTalia, igi komuni-sti iyo, magram icoda Salva nucubiZis pirovnebis mniSvne-loba.

Salva nucubiZis biografiaTavidan unda daiweros!

gvesaubreba Salva nucubiZis qaliSvili Tamar nucubiZe

Salva nucubiZe, misi meuRle _ qeTevan klimiaSvili da Svilebi _ Tamar da Tamaz nucubiZeebi agarakze gldanSi.

Page 11: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11

eTer xaraiSvilis mogonebidan

`davibade zemo imereTis er-TerT ulamazes sofel xvanSi, Tumca, Zalian male, ojaxi sac-xovreblad WiaTuraSi gadavida, romelic maSin Zalian aqtiuri qalaqi iyo TeatriT, xelovne-biT, saintereso adamianebiT. aq warCinebiT davamTavre me-2 saSualo skola, magram saCxeri-sadmi da Cemi soflisadmi didi siyvaruli yovelTvis mqonda, radgan iq myavda bebia da babua: giorgi xaraiSvili da SuSana komlaZe _ savaneli qalbatoni. ardadegebze erTi suli mqon-da, rodis gavemgzavrebodi maTTan. babuis danatovaridan mcire nakveTi mergo, sadac pa-tara agaraki maqvs da siamov-nebiT vagrZeleb mis fesvebze cxovrebas.

skolis damTavrebis Semdeg gadavwyvite, samedicino ganaT-leba mimeRo, magram moxda ise, rom misaReb gamocdebze qula damaklda. imave wlis seqtember-Si erTaderTxel gamocxadda Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi misaRebi gamocdebi. ga-davwyvite dauswrebelze Cameba-rebina, raTa swavla gamegrZele-bina da Semdeg, paralelurad, meswavla samedicinozec. Cavaba-re dauswrebel ganyofilebaze saxalxo meurneobis dagegmvis fakultetze. im periodSi uni-versitetis reqtori gaxldaT didi mecnieri ilia vekua, fa-kultetze dekanis moadgile profesori oTar saRareiSvili iyo. pirveli kursi friadeb-ze davamTavre. zafxuli iyo, erT dResac, mibarebs dekanis moadgile da meubneba, rom dRis ganyofilebaze gadamiyvanes. Sesabamisad, swavlas sxvagan ve-Rar ganvagrZobdi. ilia vekuas erTi saukeTeso Tviseba hqonia: dauswrebeli ganyofilebis yve-la im studentis pirad saqmes iTxovda, visac maRali Sefase-bebi hqonda. Cemi piradi saqmec gadauciaT misTvis da ise, rom gancxadeba arc ki damiweria, aR-movCndi da davrCi am fakultet-ze. am or did adamians vumadli, rom Cemi cxovreba daukavSirda qveynis pirvel umaRles saswav-lebels.

universitetSi swavlisas Cemze waruSleli STabeWdi-leba datova profesorma niko iaSvilma, romelic leqciebs mikiTxavda soflis meurneobis ekonomikaSi. es iyo pirovneba, romelic ara marto ekonomi-kis aqtualur problemebze gvesaubreboda, aramed cxovre-bis yoveldRiur gamocdileba-sac gviziarebda. maxsovs, er-Txel mosawvevi gamatana niko kecxovelTan, rom erTerT Sex-vedraze moewvia da Tan miTxra: Tqvenc mobrZandiT am Sexvedra-ze da moismineT, rogor saubro-ben mecnierebi, rogori sja-baa-

sia maT Soriso. waruSleli STa-beWdileba miviRe maSin da mivx-vdi, rom universiteti marTlac Cemi saTayvanebeli adgili iqne-boda rogorc ganaTlebis, aseve cxovrebis yoveldRiuri sazr-dos mocemis TvalsazrisiT.

karieruli gza

interviu profesoreTer xaraiSvilTan

_ ramdenad advili iyo ka-rieris gakeTeba ekonomikur mecnierebaSi qalisTvis?

_ iyo garkveuli probleme-bi, magram es arc ise rTulia, Tu Zalian kargad xar organize-buli da drois kargad dagegmva SegiZlia. amasTan, aucilebe-lia, ojaxic xels giwyobdes. Tu es ori parametri optimalur TanxvedraSia, maSin, albaT, qali SeZlebs dasaxuli miznebis miRwevas. jer kidev studento-bis periodSi studentTa samec-niero wres vxelmZRvanelobdi da CarTuli viyavi aqtiur saq-mianobaSi. sadiplomo naSromis gakeTebis Semdeg profesorma oTar saRareiSvilma SemomTa-vaza, rom davrCeniliyavi uni-versitetSi da Cemi sadiplomo naSromi sadisertacio Temad gamegrZelebina. vfiqrob, rom universitetSi yovelTvis iyo da dResac aris garemo, sadac Sromismoyvare adamians SeuZ-lia adgilis moZebna da Tu amas ojaxis mxardaWerac daemate-ba, maSin karieris gakeTeba arc qals gauWirdeba.

_ Cvens qveyanaSi bevri ram radikalurad Seicvala, maT Soris mecnierebis cxovrebac. Tqven SeZeliT am cvlilebebs mihyolodiT. ram SegiwyoT amaSi xeli?

_ rodesac didi gardatexa da cvlilebebi moxda, saWiro gaxda adamianebis radikaluri gardaqmna moexerxebinaT ro-gorc ekonomikaSi, ise sakuTar pirovnebasa da mentalobaSi. im Zalian mZime periodSi ekonomi-kis fakultetis dekanis moadgi-le gaxldiT. dekani iyo profe-sori elguja meqvabiSvili. Cven-da sabednierod, movaxerxeT,

tempus-tasisis ori proeqtis mopoveba: erTerTi maTgani war-moebasTan kavSirurTierTo-bisa da studentTa dasaqmebis ofisis Seqmnas iTvaliswinebda, romelSic CarTulni iyvnen: sa-berZneTidan aTenis pireusis teqnologiuri instituti da londonidan brunelis insti-tuti. am proeqtis warmatebiT

gavlis Semdeg SevZeliT tem-pus-tasisSi damoukideblad wargvedgina meore proeqti, romelic iTvaliswinebda in-formaciisa da liberaluri ganaTlebis umaRlesi centris Seqmnas ara marto brunelis universitetTan, aramed irlan-diis triniti kolejTan da sa-frangeTis grenoblis universi-tetTan erTad. es iyo 90-wlebis bolos. am proeqtis saSualebiT Cven SevZeliT maRliv korpusSi pirvelad kompiuterebis Semo-tana da maTi internetSi CarT-va, raTa uzrunvelyofili yo-filiyo Tbilisis saxelmwifo universitetis kavSiri evropis wamyvan universitetebTan. am proeqtis farglebSi momixda ramdenime sazafxulo skolis gavla brunelis universitet-Si, triniti kolejSi, romle-bic silabusis daweras, axali kurikulumis Sedgenis meTo-dikas da aseTi tipis aqtualur sakiTxebs Seexeboda da mivxvdi, rom didi muSaoba iyo saWiro, raTa axali azrovnebis wesze ga-davsuliyaviT. garda amisa, iyo proeqtebi fond `Ria sazoga-doeba _ saqarTvelos~ mxridan, ramac Zalian didi gardatexa moaxdina studentTa swavlebaSi axleburi damokidebulebebis Camoyalibebis TvalsazrisiT.

2006 wels SevqmeniT mikroe-konomikis kaTedra, romels-ac dRemde vxelmZRvanelob. mogexsenebaT, saswavlo kurse-bi studentebisTvis ramdeni-me nawilad aris dayofili, es aris: ZiriTad codnaze orien-tirebuli kursebi, gaRrmave-bul spec-codnaze orientire-buli kursebi da zogadi unare-bis Camoyalibebaze orientire-buli kursebi. mikroekonomika swored is sagani iyo, romelsac ZiriTad codnaze orientire-buli kursebis roli unda Sees-rulebina. sayrdeni baza gvqon-da da evropuli tipis saxelmZ-Rvaneloebze dayrdnobiT Sev-ZeliT kaTedrisa da axali sa-xelmZRvanelo kursebis Seqmna.

_ amis paralelurad aqtiurad saqmianobT mec-nierebaSi. Zalian sainter-eso da sayuradReboa Tqveni monografiebi, romlebic ag-

rosasursaTo seqtors Seexeba._ universiteti warmoud-

genelia samecniero-kvleviTi muSaobis gareSe. samecniero sferoSi miRebuli produqtebi gvaZlevs saSualebas, rom sas-wavlo procesic maRal doneze warimarTos. Tumca, problemas vxedav imaSi, rom saWiroa kvle-vebSi axali meTodologiebis

gamoyeneba. es kvlevis misiasac miscems gamarTlebas, radgan kvleva marto mecnierebisT-vis ar unda keTdebodes... misi momxmareblebi unda iyvnen ase-ve samTavrobo seqtori, biznes erTeulebi, Tundac akademiuri wreebi da studentebi. mxolod sistemur meTodologiaze da-fuZnebuli kvleva iqneba re-aluri, romelsac praqtikaSic gamoiyeneben. Tu am kuTxiT mivudgebiT kvlevebis ganxor-cielebas, SekveTebic gveqneba. am TvalsazrisiT, aucilebelia ucxoeTis universitetebTan TanamSromloba. Cven gvaqvs kavSiri ramdenime universi-tetTan, maT Soris ciurixis teqnologiur universitetTan SveicariaSi. es gaxlavT insti-tuti, romelsac aqvs SemuSa-vebuli meTodologia, rogor daiTvalon produqtis, firmis, dargis konkurentunariano-ba. instituti mraval SekveTas iRebs, maT Soris iaponelebis-ganac, romlebsac ainteresebT rogor gaTvalon, magaliTad, brinjis konkurentunariano-ba. amJamad ciurixSi saqmian-obs Cveni Tanamemamule fati-ma mamardaSvili, romelmac iq daicva sadoqtoro disertacia. QmasTan da profesor robert iorinTan erTad SevimuSaveT kvleva qarTuli agrosasursa-To produqtebis konkurentu-narianobis gamosavlenad. Cems monografiaSi kvlevis nawili swored qarTuli produqtebis konkurentunarianobis gaanga-riSebasa da Sefasebas eZRvneba.

_ Tu interesdeba Cveni biznesi samecniero produ-qtiT da TqvenTan TanamSrom-lobiT?

_ dRevandel etapze nakle-bad. vityvi, rom erTgvari xid-Catexilobaa mecnierebasa da biznesis konkretul sferoebs Soris. aq ormxrivi TanamSrom-lobaa saWiro. Tumca, pirveli nabijebi ukve idgmeba, rac Za-lian sasixaruloa. magaliTad, baton gogi TofaZis inicia-tiviT, Cven amJamad SevqmeniT samuSao jgufi, romelic Seis-wavlis soflad gadamamuSave-beli sawarmoebis amoqmedebis SesaZleblobebs da qarTu-

li produqtebis uvneblobis xarisxTan dakavSirebul sakiT-xebs (evropul bazarze gasv-la faqtobrivad SeuZlebelia xarisxisa da konkurentunaria-nobis maCveneblebis gareSe).

_ oqtomberSi soflis meurneobis ekonomistebis evropuli asociaciis me-13 kongresze Tqveni da marina nacvalaZis mier momzadebuli kvleva _ `bio-produqtebi, rogorc saqarTvelos soflis meurneobis mdgradi ganvi-Tarebis safuZveli~ erTerT saukeTeso kvlevad aRiares. sainteresoa, ra perspeq-tivebi aqvs am mimarTulebaSi saqarTvelos?

_ Cveni niSa evropul baz-arze ZiriTadad iqneba biopro-duqtebis warmoeba. sxvagvarad, gansakuTrebuli niSis monaxvis gareSe, mcire qveyanas Zali-an gauWirdeba konkurencia. aq mniSvnelovania is, rom saqarT-velos soflis meurneobaSi jer kidev naklebad iyeneben qimiur pesticidebsa da sasuqebs, ris gamoc niadagis Sesabamis kon-diciaSi moyvanas mcire dro dasWirdeba. Tumca, bio-meurne-obebis Seqmna kvlevas moiTxovs, rom dadgindes momxmarebelTa damokidebuleba am produqte-bisadmi da mwarmoebelTa mz-adyofna misi miwodebisTvis, aseve, evropul bazarze gasv-lis SesaZleblobebi da SesaZlo konkurentebi. amave dros, sur-saTis uvnebloba aris aucile-beli piroba evropul bazarze Sesasvlelad, rac, jerjero-biT, Cveni susti mxarea.

_ dRes universitets axa-li reqtorati hyavs. ra siax-leebs eliT universitetSi?

_ mivesalmebi, rom reqto-ri profesiiT ekonomistia, rac ormagad sasixaruloa CvenTvis. amave dros, baton lado papavas kargi menejeruli Tvisebebi da gamocdileba aqvs. universite-tisTvis kargi menejeri da kargi ekonomikuri ganaTlebis mqone pirovneba namdvilad warmatebis sawindari iqneba, amaSi darwmune-buli var.

velodebi saswavlo gegmebis kidev erTxel srulyofas da doqtoranturaSi garkveul cv-lilebebs, raTa doqtorantebs saSualeba mieceT, rac SeiZleba swrafad CaerTon saswavlo pro-cesSi da aseve, aqtiuri mona-wileoba miiRon gacvliT pro-gramebSi. mniSvnelovania isic, rom universitetma SeinarCu-nos niWieri kadrebi. amitom, moxaruli viqnebi, Tu am mimar-TulebebSi cvlilebebi iqneba.

moamzadalela kurdRelaSvilma

profili

eTer xaraiSvils Tsu-is samecniero da saswavlo procesis ganviTarebaSi Setanili gansakuTrebuli damsaxu-rebisaTvis ivane javaxiSvilis saxe-lobis medali mieniWa.

erTgvari xidCatexilobaa mecnierebasa da biznesis konkretul sferoebs Soris

eTer xaraiSvili 97-ze meti samecniero naSromis avtoria, maT Soris 6 saxelmZ-Rvanelo da 2 monografiaa: `konkurenciisa da konkurentunarianobis Sefasebis problemebi saqarTvelos agrosasursaTo seqtorSi~ da `agrosamrewvelo kompleq-sis ekonomikur-organizaciuli meqanizmebi da misi srulyofis mimarTulebebi~. pedagogiuri da kvleviTi saqmianobis paralelurad mikroekonomikis kaTedras xelmZRvanelobs; aqvs saerTaSoriso organizaciebTan, msoflios wamyvan samecnie-ro centrebTan da saswavlo dawesebulebebTan TanamSromlobis didi gamocdileba; monawileobda gaeros ganviTarebis programasa da Tempus Tasis-is proeqtebSi. aris saqarTvelos ekonomikur mecnierebaTa akademiis namdvili wevri, agraruli ekonomikis evropuli asociaciis wevri da bunebis istoriis evropuli akademiis namdvili wevri. misi xelmZRvanelobiT momzadda mravali sadisertacio naSromi; aqtiurad monawileobs saerTaSoriso konferenciebsa da saswavlo procesis gan-viTarebasTan dakavSirebul SexvedrebSi Sveicariis, germaniis, italiis wamyvan universitetebTan.

2013 wlis 13 seqtembers Tsu-is srul profesors, ekonomikur mecnierebaTa doqtors eTer xaraiSvils ivane javaxiSvilis sax-elobis Tbilisis saxelmwifo universitetis samecniero da sas-wavlo procesis ganviTarebaSi Setanili gansakuTrebuli damsax-urebisTvis ivane javaxiSvilis saxelobis medali mieniWa. manamde, 2013 wels, eTer xaraiSvili Rirsebis ordeniTac dajildovda; kidev erTi Zalian mniSvnelovani ambavi, rac qalbatoni eTeris cxovrebaSi wels moxda _ qveynad axlad movlenili tyupebis: aleqsandresa da andrias bebioba gaxlavT. swored Cvens xelT ar-sebuli es sasiamovno informaciebi gaxda sababi imisa, rom qalba-ton eTers kaTedraze vwveodiT da misi saqmianobisa Tu pirovnebis Sesaxeb ufro vrclad gvesaubra.

bavSvobaSi ekonomistobasa da mecnierebaze ar fiqrobda, Tum-ca, ise moxda, rom ilia vekuas erTma gadawyvetilebam mTlianad Secvala eTer xaraiSvilis miznebi da cxovreba.

Page 12: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

q r o n i k a

usinaTloTaTvis gankuTvnili kuTxis prezentacia Tsu-is

biblioTekaSi

Tsu-sa da evropis sabWos erToblivi konferencia

VI respublikuri onomatologiuri sesia

maswavlebelTa I konferencia

Tsu-sa da „maiqrosofTsaqarTvelos“ Soris TanamSromlobis

memorandumi gaformda

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetsa da „maiqrosofT saqarTvelos“

Soris 22 noembers TanamSromlobis me-morandumi gaformda. memorandums Tsu-is vice-reqtorma marine CitaSvilma da „maiqrosofT saqarTvelos“ generalur-ma menejerma daviT asaTianma moaweres xeli.

universitetTan gaformebuli xel-Sekrulebis Tanaxmad, universiteti da maikrosofTi aRiareben umaRlesi aka-demiuri da profesiuli ganaTlebis sf-eroSi sainformacio da sakomunikacio teqnologiebis wvdomisa da gamoyenebis gaumjobesebis saWiroebas. mxareebi er-Toblivad imuSaveben saganmanaTleblo seqtorSi saTanadod licenzirebuli

programebis gamoyenebis TvalsazrisiT. universiteti maikrosofTis daxmare-biT gaavrcelebs informacias intele-qtualuri sakuTrebis uflebis mniSvne-lobisa da saganmanaTleblo seqtorSi programebis saTanado gamoyenebis Sesa-xeb.

moparuli kompiuteruli programe-biT Cvens qveyanaSi, TiTqmis Tanabrad sargebloben, rogorc kerZo seqtorSi, ise saxelmwifo dawesebulebebSi. sabed-nierod, Tbilisis saxelmwifo univer-siteti pativs scems inteleqtualur sakuTrebas da ar sargeblobs naqurda-li kompiuteruli programebiT. mai-krosofTTan gaformebuli memorandumi am poziciis gamyarebisaken gadadgmuli kidev erTi nabijia.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetis biblioTekaSi SezRuduli SesaZ-

leblobebis mqone (usinaTlo) studen-tebisTvis gankuTvnili samkiTxvelo kuTxe gaixsna.

Tsu-is reqtoris pirveli moadgi-lis, akademikos levan aleqsiZis gancxa-debiT: `programa sorosis fondis mier aris dafinansebuli da danarCeni Cven-zea damokidebuli ramdenad warmatebiT gamoviyenebT am SesaniSnav kuTxes. dRei-dan Tsu-Si aris kuTxe, sadac SezRudu-li SesaZleblobebis mqone pirebs sxva studentebTan erTad SeuZliaT Tavi-suflad movidnen da miiRon is informa-cia, romelic maT sWirdebaT.“

„Zalian mniSvnelovania, rom am proeqtis iniciatorebi arian Tavad axalgazrdebi, romlebic TavianT Tana-tolebze, SezRuduli SesaZleblobebis mqone axalgazrdebze zrunaven. uni-versitetis biblioTekis kari Riaa ara mxolod universitetis studentebisa da TanamSromelebisaTvis, aramed yve-lasaTvis. am teqnikiT da am literatu-

riT sargebloba SeuZlia yvelas, visac sWirdeba amgvari teqnikiTa da li-teraturiT sargebloba“, _ aRniSna Tsu-is biblio-Tekis direqtorma zurab gaiparaSvilma.

proeqtis avtoris, Tsu-is studentis ya-raman-giorgi beriZis TqmiT, kuTxe studente-bis mier organizebuli proeqtis mixedviT da biblioTekis mxardaWe-riT moewyo. Tsu-is bi-blioTekaSi arsebuli aparaturis meSveobiT saqarTveloSi pirvelad interneti srulad xe-lmisawvdomi gaxda usi-

naTloTaTvis. universitetis biblio-Tekis SoTa rusTavelis saxelobis samkiTxvelo darbazSi kuTxe aRWurvi-lia specialuri kompiuterebiT, prin-terebiT, diskebiTa da literaturiT: warmodgenilia kompiuteris klavia-tura brailis SriftiT; daprograme-buli printeri, romelsac internetSi ganTavsebuli nebismieri teqsti ga-dahyavs da beWdavs brailis SriftiT; kompiuterebi, romelSic CatvirTulia specialuri programa. momxmarebels am programis saSualebiT nebismieri veb-gverdis navigacia audioversiiT SeuZ-lia.

Tsu-s mizania maqsimalurad Seuwyos xeli SezRuduli SesaZleblobebis mqo-ne pirTa integracias sauniversiteto sivrceSi.

usinaTloTaTvis gankuTvnili kuTxe Tsu-is studentebis jgufis mier mopo-vebuli grantis _ „usinaTlo studen-tebis integracia da adaptirebuli ga-remos Seqmna“(fondi „Ria sazogadoeba“) farglebSi moewyo.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi saqarTvelos mier evropis sabWos

farglebSi aRebuli valdebulebebis Sesrulebis ganxilva gaimarTa. valde-buleba trefikingis winaaRmdeg evropu-li konvencias exeba. am Temaze Tsu-sa da evropis sabWos erToblivi konferencia gaimarTa.

„trefikingi erT-erTi mZime da gavrcelebuli saerTaSoriso organize-buli danaSaulia. yvela demokratiuli qveynis valdebulebaa adamainebiT vaW-robis winaaRmdeg Sesabamisi efeqturi RonisZiebebi iyos gatarebuli, gamarTu-lad moqmedebdes yvela Sesabamisi insti-tuti Tu sistema. es Sexvedra warmoaCens im problemebs, romelic am mimarTule-biT Cven gvaqvs da im gzebs, rogor SeiZ-leba es problemebi gadaiWras evrosab-

Wos daxmarebiT“, _ aRniSna uzenaesi sa-samarTlos Tavmjdomarem konstantine kublaSvilma.

konferencia trefikingis winaaRmdeg evropuli konvenciis ganxorcielebis Sesaxeb evropis sabWos eqspertTa jgu-fis (GRETA) mier saqarTvelos Taobaze momzadebul angariSsa da rekomendacie-bis Sesrulebas eZRvneba.

konferenciaSi saqarTvelos aRmas-rulebeli, sakanonmdeblo da sasamarT-lo xelisuflebis, saxalxo damcvelis aparatis warmomadgenlebi, saqarTve-loSi adamianiT vaWrobis (trefikingis) winaaRmdeg momuSave saerTaSoriso or-ganizaciebis, akreditebuli diploma-tiuri korpusisa da saqarTvelos ara-samTavrobo organizaciebis warmomad-genlebi monawileobdnen.

`onomastikis ganviTarebas didi mniSvneloba aqvs qvey-nis warsulis, istoriis Ses-

wavlis saqmeSi, amitom am dargis xelSe-wyoba metad mniSvnelovania saxelmwi-fosaTvisac,” _ iTqva VI respublikuri onoatologiur sesiaze, romelic 29-30 noembers Tsu-is humanitarul mecnie-rebaTa fakultetis qarTuli enis in-stitutTan arsebuli qarTveluri ono-mastikis samecniero kvleviTi centris organizebiT gaimarTa.

`onomastikis samecniro-kvleviTi centri, romelsac didi tradiciebi gaaCnia, sabednierod, dResac gana-grZobs muSaobas, Tumca, adreul wleb-Tan SedarebiT, kvlevebi didi intensi-vobiT aRar tardeba. gaCnda imedi, rom axal realobaSi, rodesac mimdinareobs

axali programebis damuSaveba, centrsac gauCnda Sansi, ufro srulyofilad imu-Saos. pirvel rigSi, kompiuterSia gada-satani is uamravi masala, rac dagrovda am wlebis manZilze da romlebic aqamde yuTebSi inaxeboda. am saqmis gagrZeleba saSuri saqmea. imedi gvaqvs, rom momaval-Si eqspediciebic aRdgeba. dRevandeli sesia am mxrivac aris mniSvnelovani, rom aq warmodgenilia axali kvlevebi da misa-salmebelia isic, rom muSaobaSi CaerTv-nen studentebic~, _ ganacxada profe-sorma ramaz qurdaZem.

VI respublikuri onomatologiuri sesiis muSaobaSi monawileoba miiRes ba-Tumis, goris, soxumis, quTaisis univer-sitetis profesorebma da studentebma, romlebmac am sferoSi axali kvlevebi warmoadgines.

`universiteti – skolas, sko-la – universitets“, skolisa da universitetis maqsimalu-

ri integracia, tradiciuli akademiuri urTierTobebis aRdgena da ganviTareba – aseTi gaxldaT maswavlebelTa I kon-ferenciis mTavari idea, romelic 29-30 noembers Tsu-is humanitarul mecniere-baTa fakultetis pedagogikis saswavlo-samecniero institutis organizebiT gaimarTa.

konferenciis mizani gaxldaT um-aRles da saSualo skolas Soris aka-demiuri urTierTobebis ganviTareba-gaRrmaveba, monawileebs Soris codnisa da gamocdilebis gaziareba, rac, Tavis mxriv, xels Seuwyobs swavlebis xarisxis gazrdas rogorc saSualo, ise umaRles skolaSi da ganaviTarebs pedagogikis mecnierebis Teoriasa da praqtikas. kon-ferencia sami mimarTulebiT muSaobdaa: pedagogika _ aRzrdis mecniereba; sag-nis swavlebis meTodika; maswavleblis profesia da ganaTlebis samarTlebrivi safuZvlebi.

maswavlebelTa I konferenciaze be-vri saintereso moxseneba waikiTxes: `dawyebiTi safexuris maswavlebelTa

sertificireba _ problemebi da perspe-qtivebi~ (momxsenebeli: sofio doliZe, gamocdebisa da Sefasebis erovnuli cen-tri, zogadi unarebis jgufis xelmZR-vaneli, Tsu-is mowveuli maswavlebeli); `Tsu sabavSvo universitetis skolasTan TanamSromlobis ZiriTadi aspeqtebi~ (momxsenebeli: marina lomouri, `Tsu-is sabavSvo universitetis~ koordinato-ri.); `specialuri ganaTlebis eTikuri aspeqtebi~ (momxsenebeli: Jana kvaWaZe, maswavlebelTa profesiuli ganviTare-bis erovnuli centris inkluziuri da specialuri ganaTlebis ganviTarebis programis koordinatori); `inglisuri enis swavlebis standartTan Sesabamiso-ba I klasebSi~ (Mmomxsenebeli: ia RvinaZe, kerZo skola marjis pedagogi); `efeqtu-ri komunikaciis roli pedagogTa profe-siuli ganviTarebis saqmeSi~ (momxsenebe-li: amiran jamagiZe, pirveli klasikuri gimnaziis direqtori) da sxv.

konferenciam ori dRis ganmavlobaSi nayofierad imuSava da samomavlo gegme-bic dasaxa.

moamzada Tamar dadianma

Page 13: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

13

avTandil arabuli,mecnierebaTa akademiiswevr-korespondenti, profesori:

_ saerTod, saxelmwifo enis politi-ka saxelmwifos mdgomareobazea damoki-debuli, saxelmwifo enis statusi ki im dRidan ganisazRvreba, ra dRidanac sa-xelmwifo pretenzias acxadebs arsebo-baze, radgan sxvagvarad urTierTobebis mogvareba saxelmwifoSi SeuZlebelia.

enobrivi ierarqia, socialuri ierar-qiis msgavsad unda arsebobdes qveyanaSi: arsebobs saxelmdebeli eris ena, rogorc ZiriTadi ena da arseboben sxva enebic. `arRara izraxeboda sxva ena Tvinier qar-

Tulisa qarTlsa Sina”, _ wers leonti mroveli farnavaz mefis mier Catarebuli reformebis Sesaxeb. gamodis, rom farna-vazma swored enis meSveobiT moaxdina sa-xelmwifos gaerTianeba. aseTia istoriisa da konkretulad ki, Cveni qveynis istori-is kanonzomiereba: rac meti problema aqvs saxelmwifos teritoriebisa da damouki-deblobis mxriv, miT metad gadadis aqcen-ti enobriv urTierTobebze. rTul peri-odebSi identobis mTavari gamomxatveli CvenSi ena iyo. sxvaTa Soris, qarTvelolo-gebi sagangebod usvamen xazs im faqts, rom qarTvelma erovnuli identoba enobrivi identobiT Caanacvlao. religiur iden-tobasTan SedarebiTac ki, enobrivs eniWe-boda upiratesoba, risi naTeli magaliTic fereidanSi gadasaxlebuli qarTvelobaa. amitomac, CvenTvis ena gamaerTianebeli fenomenia da miuxedavad imisa, rom qar-Tuli ena aris Zalian diferencirebuli enobriv-dialeqturad, gamorCeulia im TvalsazrisiT, rom am diferencirebam ar gaTiSa erTmaneTisgan tomebi, miuxedavad imisa, rom tomobrivi cxovreba da karCake-tiloba Zalian didi iyo.

_ dRes ukve saxelmwifo gvaqvs. saxelmwifo enis sakiTxi gan-sazRvrulia konstituciiT da saxelmwifo mniSvnelobis dokumenta-cia iwarmoeba qarTulad. aseT dros

ratom dgeba enis siwmindis dacvis sak-iTxi da samarTlebrivad ras SeiZleba gulisxmobdes termini `siwminde~?

_ saxelmwifo enis saxelmwifoe-brivi uflebamosileba sxva sferoa da mas kanoni sWirdeba. enis siwminde ki gu-lisxmobs saliteraturo enis normebis dacvas. amas didi aJiotaJi moyva: Jurna-listebs es Tema Seugdes, da medias gau-Wirda imis dadgena, ras iTxovdnen ka-nonproeqtis iniciatorebi. realurad, kanoni da saliteraturo enis normebi erTmaneTisgan gansxvavdeba: erTi iuri-diuli dokumentia, meore ki rekomenda-ciaa, romelic saliteraturo normebis dacvas iTvaliswinebs.

_ arsebobs SiSi, rom saliter-aturo enis normebma ar miiRos kanonis forma, rac bevrisTvis saqmianobas SeuZlebels gaxdis. dameTanxmebiT, rom qarTuli enis am doneze floba dRes filologebsac ki uWirT.

_ geTanxmebiT, amis saSiSroeba arse-bobs. qarTuli ena cocxali enaa da mas ar SeiZleba ucvleli normebi hqondes. amitom, qarTuli enis normebi am Tval-sazrisiT sakmaod liberaluria da labi-luric, yovelTvis aris daSvebuli ori SesaZlebloba: mocemuli formebidan erTi ZiriTadia, meore SeiZleba gamoi-yeno da a.S. amitom, SeuZlebelia zepiri metyvelebisas Jurnalists mosTxovo ama Tu im normis dacva da maTi darRve-vis gamo dasajo. samwuxarod, Zalian mo-xerxebulad moxda Temis provocireba da Jurnalistebi dagvipirispires. sxva-Ta Soris, es pirveli mcdeloba ar aris: saxelmwifo enis Sesaxeb kanoni 2001-2002 wlebSic iyo inicirebuli parlamentSi, Tumca maSin ver moxerxda kanonis miRe-ba. kanonproeqtis teqstma im periodSi evropuli organizaciebis Sesabamisi struqturebi moiara da moiwones kidec.

_ rogoria am mxriv evropis qvey-nebis gamocdileba?

_ evropaSi sakmaod araerTgvarova-ni suraTia. qveynebis umetesoba konkre-tuli kanonis gareSe aregulirebs am sa-kiTxs, magram saukeTeso magaliTs iZleva safrangeTi, sadac jer kidev 1975 wels miiRes kanoni saxelmwifo enis Sesaxeb. rac Seexeba evropis aRmosavleTis qvey-nebs, e.w. postsabWoTa qveynebs, TiTqmis yvelgan aris es kanoni, radgan im piro-bebSi, rodesac ssrk-Si enebis asimilacia xdeboda, gaCnda Tavdacvis aucilebeli imuniteti: jer kidev sabWoTa periodSi baltiispireTis respublikebma miiRes enis kanoni. saqarTveloSic vcadeT 89-90 wlebSi am kanonis miReba, magram maSin ver moxerxda amis gakeTeba.

_ gasagebia, rom mZime gamocdileba gvaqvs, magram ukve SevqmeniT saxelmwi-fo, Sesabamisad, ramdenad arsebobs imis aucilebloba, rom ena kvlav kanonebiT davicvaT?

_ Zalian didi aucileblobaa, rad-gan, rac ufro Tavisufalia sivrce sa-informacio da urTierTobebis Tval-sazrisiT, bunebrivia, miT metad xdeba dasacavi mcirericxovani xalxis enebi da kulturebi. kulturisa da enis eko-logiis problema axalia. imdenad, ram-denadac mTeli msoflio dRes erT enaze laparakobs. tendencia da safrTxe, rom adamianma icodes da iswavlos msoflio-Si gavrcelebuli ena da mSobliurs ar miaqcios yuradReba, Zalian didia.

_ ra mimarTulebebs daaregu-lirebs kanoni?

_ kanoni daaregulirebs saxelmwifo enis uflebebs oficialuri gamoyenebis sferoebSi _ es aris xelisufleba, sasa-marTlo, masmedia, ganaTleba, mecniereba da sazogadoebis oficialuri urTierTo-bebi: gare gaformeba da a.S. kanoni pirov-nebis TavisuflebaSi ar ereva, is, rogorc oficialuri piri regulirebulia kanonis mier, magram rogorc pirovnebas, romel enazec unda, ilaparakos da ra Secdomac unda dauSvas pirad urTierTobebSi.

_ vis mier moxdeba saliteraturo enis normebis gansazRvra?

_ aRdgeba saxelmwifo enis saxelm-wifo komisia, romelic dReisaTvis arsebul normebs xelaxla gaivlis da daamtkicebs, magram saliteraturo enis moTxovnebi ar aris kanonis moTxovnebi. kanonis moTxovna aris is, rom Cven qar-Tulad vimetyveloT, qarTulad vweroT, qarTulenovani iyos oficialuri ur-TierTobebi da a.S.

_ ra saqmianobiT iqneba dakavebuli saxelmwifo enis inspeqcia?

_ komisia SeimuSavebs rekomenda-ciebs, romelic Semdeg unda Sesruldes. am sferoSi sanqciebis SemoReba arafers iZleva. mediis sferoSi mTeli media-bazris regulireba gamoricxulia, aq iqneba mxolod miTiTebebi. rac Seexeba fiqsirebul gamosaxulebebs, romlebic ara marto enobrivi faqtia, aramed ga-formebisa da damokidebulebisac, masze aucileblad iqneba sanqciebi, radgan sa-xelmwifom Tavisi uflebamosileba unda ganaxorcielos.

_ kanonproeqtis mixedviT, ra tipis sanqciebis gamoyeneba moxdeba?

_ fiqsirebuli warwerebis SemTxveva-Si, es Seexeba televiziebSi sareklamo warwerebsa da gadacemebis gaformebasac, aseve, gare abrebsa da reklamebs, yvela-feri gakontroldeba. Nformis darRvevis SemTxvevaSi, damrRvevs Tavdapirvelad miecema miTiTeba, Semdeg dajarimdeba, sxvaTa Soris, reklamis Sesaxeb kanoni isedac iTvaliswinebs jarimas enobriv darRvevaze, da mesame, jarimis Semdeg, Tuki Secdoma ar gaswordeba, SeiZleba gamoyenebuli iqnas demontaJic.

moamzada lela kurdRelaSvilma

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis mier inicirebulma kanonproeqtma saxelm-wifo enis Sesaxeb sazogadoebis mRelvareba gamoiwvia: kanonproeqtis mimarT pretenziebi gauCndaT eTnikuri umciresobebis, eqspertuli da politikuri

wreebis, biznesisa da mediis warmomadgenlebs. azrTa sxvadasxvaoba kanonproeqtis im konkretulma muxlebma gamoiwvies, romelTa mixedviT saxelmwifo enis salit-eraturo normebis darRveva sajarimo sanqciebs iTvaliswinebs. kanonTan Sesabam-isobis mizniT, cvlilebebi Seva administraciul kodeqsSic. zogierT SemTxvevaSi ukmayofileba ufro Sors wavida da javaxeTSi, sadac araqarTulenovani mosaxleo-bis wili sakmaod maRalia, aSkarad politikuri JReradoba SeiZina: somxurenovani mosaxleobis nawils da maT warmomadgenels sakanonmdeblo organoSi miaCniaT, rom maT mSobliur enas isev esaWiroeba saxelmwifos mxridan dacva, rogorc saxelmwi-fos teritoriaze mcxovrebi sxva eTnosebis mSobliur enebs. amave dros, is faqti, rom kanonproeqtis mixedviT, saxelmwifo samsaxurSi dasaqmebis perspeqtiva mx-olod saliteraturo qarTulis mcodne adamianebis privilegiaa, marginalizaciis safrTxe eqmnebaT rogorc eTnikur araqarTvelebs, romelTa ganaTlebaze dRemde naklebad zrunavda saxelmwifo da sazogadoeba, ise qarTvelebs, radgan umetesoba darwmunebulia, rom ara Tu saliteraturo, sayvelpuro qarTulTanac mwyraladaa. aseT situaciaSi fuladi jarimebis daweseba gramatikis arcodnisTvis did prob-lemebs Seuqmnis jarimebiTa da gadasaxadebiT isedac gulSewuxebul dasaqmebu-lebsa da bizness. dausaqmeblebisTvis safrTxe naklebia, radgan, saxelmwifo enis Sesaxeb kanoni mxolod saxelmwifo dawesebulebebis, sazogadoebrivi sivrceebisa da masobrivi informaciis saSualebebis qarTulis kontrols gulisxmobs da piradi urTierTobebis sazRvrebsa da lingvistikaSi ar iWreba.

kanonproeqtis mixedviT, saxelmwifo enis dacvis kontroli saxelmwifo enis in-speqcias da saxelmwifo enis mudmivmoqmed komisias daevalebaT.

kontrolis garda, kanonproeqti enis popularizacia-Seswavlas da am mizniT specialuri programebis amoqmedebasac iTvaliswinebs. unda iTqvas, rom am mimar-Tulebas sruli sazogadoebrivi mxardaWera aqvs rogorc qarTul, ise araqarTule-novan mosaxleobaSi.

ra saxes miiRebs sabolood kanoni saxelmwifo enis Sesaxeb, Zneli saTqmelia: ukve mesame Tvea mas parlamentis ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis komite-ti ganixilavs. aseve ucnobia, rodis moxdeba parlamentis mier kanonis miReba. kanonproeqtis erTerTi iniciatori, profesori avTandil arabuli SiSobs, rom mosalodnelia kanonproeqtma mniSvnelovani cvlilebebi ganicados. misi TqmiT, saxelmwifo enis Sesaxeb kanonproeqti winasaarCevno periodSi politikuri manipu-laciebisTvis gamoiyenes, ris gamoc mosaxleobisTvis arasaTanadod moxda sakiTxis ganmarteba.

kanoni saxelmwifo enis Sesaxeb _ras gvTavazoben avtorebi?

samyaros Tavisufali gaazreba, to-taluri miTosidan Tavis daRweva da Tamam kiTxvebze logikurad dasabu-

Tebuli pasuxis gacema Sesabamis socio-kulturul garemoSia SesaZlebeli. aseTi garemo elinizmma Seqmna da, swored amitom, filosofiis samSoblod saberZneTi miiC-neva, filosofiis dRes ki msoflio yoveli wlis mesame xuTSabaTs aRniSnavs.

`UNESCO General Conference~-is regla-mentis mixedviT filosofiis dRis dawe-seba sazogadoebaSi mimdinare globalu-ri socialur-kulturuli gardaqmnebis procesSi saerTo platformis gamovlenas ukavSirdeba. am dRes, rogorc wesi, fi-losofiuri sazogadoebebi specialuri samecniero konferenciebiT aRniSnaven, romlebic Tanamedroveobis gamowvevebsa da filosofiuri memkvidreobis sakiTxebs eZRvneba.

wels Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis filosofiis saswavlo-samec-niero institutma filosofiis dRisaTvis ori konferencia moamzada: erTi samecnie-

ro, meorec studenturi. orive konferen-cia sergi danelias memkvidreobas da mec-nieris 125 wlis iubiles mieZRvna.

konferenciis saorganizacio komite-tis warmomadgenlis, profesor demur ja-laRonias TqmiT, sergi danelias dabadebis dRe 27 oqtombers unda aRniSnuliyo, Tum-ca, radgan TariRi saprezidento arCevnebs daemTxva, misi aRniSvna filosofiis dRes gadawyda.

studentTa regionaluri samecniero konferenciis farglebSi Tsu-is muzeumSi gamofenac gaixsna, romelzec martvilidan Camotanili sergi danelias piradi nivTebi da mimowera, agreTve naSromebi da suraTe-bi iyo warmodgenili.

sergi danelias mravalmxriv niWsa da mecnierul SesaZleblobebze konferenciis yvela monawile xazgasmiT saubrobda.

sergi danelia daibada 1899 wels mart-vilis raionis sofel najaxaoSi. swavlobda moskovisa da xarkovis universitetebSi. mis saxels ukavSireben filosofiis istoriis mecnieruli kvlevis dawyebas saqarTvelo-

Si. datova umniSvnelovanesi gamokvlevebi spinozas, hiumis, kantis, rusos, kontis, puSkinis, lermontovis, gogolis, turge-nevis, tolstois Sesaxeb. amas garda, qar-Tulad Targmna aristoteles `poetika~ da `ganmartebisaTvis~, platonis `sokrates apologia~, dekartes `metafizikuri ganaz-rebani~, rusos `emili~ da sxva.

gansakuTrebiT sayuradRebo da dRemde aqtualuria sergi danelias naSromi `vaJa-fSavela da qarTveli eri~. swored es naSro-mi gaxda mizezi universitetidan mecnieris gaZevebisa. amis Semdeg sergi danelia ukve rusuli literaturis mkvlevris rangSi ubrundeba universitets, sadac sicocxlis bolomde, 1963 wlamde moRvaweobda.

filosofiis dRe sergi danelias125 wlis iubiliT aRiniSna

aqtualuri

Page 14: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14wignis Taro

SurTxia beroSvili

saqarTvelos sapatriarqos wmida andria pirvelwodebulis saxelobis universitetSi gamarTul `qarTuli li-teraturis~ oTxtomeulis prezenta-ciaze iTqva, rom `es wignebi xels Seu-wyobs axalgazrda Taobis Tvalsawieris gafarToebas da qarTuli literaturis safuZvlianad Seswavlas~. oTxtomeuli Sedgenilia profesorebis: revaz sira-Zis, iuza evgeniZis, lado minaSvilis, gia alibegaSvilis, avTandil nikoleiSvi-lisa da nestan sulavas mier da igi qar-Tuli literaturis istorias asaxavs, romelic uZvelesi periodidan iwyeba da XX saukunemde grZeldeba. masSi qarTu-li literaturis ganviTarebis gza da Zi-riTadi tendenciebia warmoCenili. oTx-

tomeuli iakob xucesiT iwyeba da oTar WilaZis SemoqmedebiT sruldeba.

qarTuli literaturis II toms, ro-melsac amjerad mkiTxvelis winaSe war-vadgenT, ori avtori hyavs: lado minaS-vili da iuza evgeniZe. lado minaSvilis TqmiT, wignis mizania, mkiTxvels naTlad daanaxos XIX saukunis literaturis Rirseba da aCvenos, rom yoveli momdev-no etapi winas logikur gagrZelebas war-moadgens. wigni mogviTxrobs qarTvel mweralTa cxovrebisa da moRvaweobis Sesaxeb; gvacnobs maTi literaturuli memkvidreobis ZiriTad problematikas, Tematikas, mxatvrul samyaros, qarTuli literaturis tendenciebs misi arsebo-bisa da ganviTarebis sxvadasxva etapze.

wigns uZRvis Sesavali _ `axali qar-Tuli literaturis saTaveebTan~. mas-Si me-19 saukuneSi Seqmnili axali so-cialur-politikuri, ekonomikuri Tu kulturuli viTarebis gaTvaliswinebiT ganxilulia, Tu ra pirobebi daedo sa-fuZvlad axali qarTuli literaturis specifikuri Taviseburebebis Camoyali-bebas.

naSromi dayofilia xuT nawilad, ro-melTagan TiToeuli XIX saukunis qarTu-li literaturis erT etaps gamoxatavs. yovel maTgans wamZRvarebuli aqvs kon-kretuli periodis Teoriuli mimoxilva, rac mkiTxvels saWiro informacias awv-dis da uadvilebs imdroindel avtorTa naazrevis sworad da siRrmiseulad wv-domas. wignis pirveli nawili XIX sauku-nis romantikosTa Semoqmedebas eTmoba, momdevno nawilSi ki warmodgenilia XIX saukunis 40-50-iani wlebis kulturul-literaturuli procesebis mimoxil-

va, aRwerilia is garemoebani, ramac am wlebSi viTareba arsebiTad Secvala.

wignis momdevno nawili XIX saukunis 60-70-iani wlebis did qarTvel moRva-weebs: ilia WavWavaZes, akaki wereTels, giorgi wereTelsa da iakob gogebaSvils eTmoba. am nawilsac uZRvis vrceli mi-moxilva, romelic exeba 60-70-iani wle-bis qarTul mwerlobaSi TaobaTa ur-TierTobis sakiTxs rusTa da qarTvelTa Soris.

erTerTi Tavi xalxosani mwerlebis Semoqmedebas eZRvneba. vrceli gamokv-levis mizania xalxosnobis arsis gark-veva rogorc cxovrebaSi, ise literatu-raSi. xalxosan mweralTagan winamdebare tomSi warmodgenilia niko lomouri, ekaterine gabaSvili, sofrom mgalob-liSvili da ioseb daviTaSvili.

wignis bolo nawili XIX saukunis uka-naskneli periodis mwerlobis TvalsaCi-no warmomadgenlebis: aleqsandre yazbe-gis, vaJa-fSavelas, egnate ninoSvilisa da daviT kldiaSvilis Semoqmedebas eZ-Rvneba. aq vrclad aris warmodgenili am avtorTa literaturuli memkvidreoba.

aRsaniSnavia, rom wignis avtorebi gansakuTrebul damokidebulebas am-JRavneben mweralTa da sazogado moR-vaweTa biografiis mimarT. yuradReba gamaxvilebulia ara mxolod cxovrebis mniSvnelovan momentebze, aramed sagan-gebodaa SerCeuli da Tavmoyrili iseTi detalebi, rac mkiTxvels naTel warmod-genas uqmnis mwerlis Tu poetis pirov-nul Taviseburebebze.

Tsu-is qarTuli literaturis isto-riis mimarTulebis doqtorantis levan beburiSvilis SefasebiT, wignis avtore-

bi _ lado minaSvili da iuza evgeniZe im mecnierTa kategorias ekuTvnian, rom-lebmac erTgvarad gansazRvres araerTi axalgazrda mecnier-mkvlevris moRva-weobis gza.

`wigni mecnierTa naxevarsaukunovani Sromis Sedegia. XIX saukunis qarTveli mwerloba naSromSi ganxilulia, erTi mx-riv, qarTuli sulieri kulturis, xolo meore mxriv, evropuli literaturis ganviTarebis konteqstSi. mweralTa bio-grafiebi da Semoqmedeba gaazrebulia sinTezurad, erT mTlianobaSi, rodesac biografia xSirad Semoqmedebis gasaRe-bad aris qceuli. gansakuTrebuli aR-niSvnis Rirsia is garemoeba, rom wignSi safuZvlianad aris gaazrebuli sabWoTa literaturaTmcodneobaSi damkvidre-buli araerTi mcdari Sexeduleba. garda amisa, naSromSi Seswavlilia im mweralTa Semoqmedebac, romlebic qarTveli li-teraturaTmcodneebis yuradRebis ga-reSe iyvnen darCenilebi.

wignis udidesi Rirseba isic aris, rom mkvlevrebi aqtiurad iyeneben li-teraturaTmcodneobis momijnave huma-nitaruli disciplinebis: filosofiis, fsiqologiis, eTikis monacemebs, rac be-vrad afarTovebs kvlevis masStabebsa da horizonts. naSromis kiTxvisas mkiTxve-li ara marto codnas iRebs, aramed did esTetikur siamovnebasac. naSromi sani-muSoa literaturiT dainteresebuli axalbeda mkvlevrebisTvis. aseTi donis saxelmZRvanelo Cvens sinamdvileSi iS-viaTobaa. wigni nimuSia imisa, Tu rogor unda iwerebodes literaturis isto-ria~, _ ganacxada prezentaciaze levan beburiSvilma.

XIX saukunis literaturis Rirseba

nato obolaZe

irakli burdulis monografiis `saaqcio samarTlis safuZvlebi~ II tomis prezentacia Tbilisis sa-

xelmwifo universitetSi 29 noembers gaimarTa. akademiuri sazogadoebis Se-fasebiT, naSromi didi SenaZenia rogorc Teoretikosi, aseve, praqtikosi iuri-stebisTvis, studentebisTvis da, zoga-dad, sakorporacio samarTliT dainte-resebuli mkiTxvelisTvis. profesor giorgi juRelis TqmiT, wigni avsebs im sicarieles, romelic sakorporacio sa-marTalSi qarTuli samecniero litera-turis TvalsazrisiT arsebobda da masSi saaqcio sazogadoebis organizaciuli mowyobis sakiTxebTan erTad ganxilulia Tanamedrove, popularuli disciplinis _ korporaciuli marTvis elementebic.

iuridiuli fakultetis dekanma, profesorma irakli burdulma monogra-fiaze muSaoba 2009 wels daiwyo da mono-grafiis I tomi 2010 wels gamosca, sadac, ZiriTadad, ganxilulia saaqcio samarT-lis istoria da saaqcio sazogadoebis statusi, misi kapitali da qoneba, aqciis cneba da saaqcio sazogadoebis dafuZne-bis sakiTxebi.

`es metad mniSvnelovani iyo CemTvis, radgan qarTvelebs am samarTlebrivi formis mdidari tradicia gvqonda. erov-nul biblioTekaSi uxvad movipove is wes-debebi, romelTa safuZvelzec im droisT-vis didi korporaciebi iyo Seqmnili. I tom-Si aseve saubaria kapitalizaciaze, saaq-cio sazogadoebaSi qonebriv urTierTo-bebze da a.S. monografiis pirveli nawili saaqcio sazogadoebis daarsebis sakiTxis ganxilviT sruldeba~, _ aRniSna naSromis prezentaciaze irakli burdulma.

rac Seexeba `saaqcio sazogadoebis safuZvlebis~ II toms, masSi saaqcio sa-zogadoebis, rogorc samewarmeo saqmi-anobis ganmaxorcielebeli erT-erTi samarTlebrivi formis, momwesrigebeli norma-debulebebia ganxiluli. ufro konkretulad ki aqcionerTa, direqto-ratis, sameTvalyureo sabWos da a.S. ufleba-movaleobebia gaanalizebuli. irakli burdulma monografiis II nawil-ze muSaoba ludvig maqsimilianis miunxe-nis universitetSi (germania) mimdinare wlis zafxulSi daasrula. aRsaniSnavia, rom am droisTvis mimdinareobs saqarT-velos samewarmeo samarTlis reforma. Seqmnilia specialuri komisia profesor lado Wanturias xelmZRvanelobiT, rom-lis erT-erTi wevric profesori irakli burduli gaxlavT. komisiam ukve daasru-la muSaoba kanonproeqtze. irakli bur-dulis informaciiT, axal kanonproeqt-ze muSaobisas gaTvaliswinebulia saaq-cio sazogadoebis wevrTa ufleba-mova-leobebis is maregulirebeli normebi, romelic `saaqcio sazogadoebis safuZv-lebSia~ ganxiluli. kanonproeqtis Za-laSi Sesvlis Semdgom komisiis wevrebi saqarTveloSi ekonomikuri urTierTo-bebisa da, zogadad, biznes-garemos gaum-jobesebas prognozireben.

`II tomSi gadavwyvite meCvenebina is realuri struqturuli elementebi, romelic saaqcio sazogadoebas aqvs, radgan saaqcio samarTali da mTlianad sakorporacio samarTali sxva araferia, Tu ara garkveva imisa, Tu ra ufleba-movaleoba aqvs saaqcio sazogadoebaSi aqcioners, direqtorats da a.S. pirvel rigSi aqcionerebis ufleba-movaleobe-bis ganxilva daviwye da Sesabamisad es sakiTxi II tomis pirvel nawilSia Sesuli. saaqcio sazogadoebaSi adgili, sadac aqcioneri Tavis uflebebs procedu-rulad axorcielebs, gaxlavT saerTo kreba, amitom meore nawili am Temas exe-ba. 2008 wlidan Cven, garkveulwilad, mmarTvelobis Sereul modelze gadave-diT. Sesabamisad, monografiis momdevno Tavebi direqtoratis saqmianobasa da sameTvalyureo sabWos eZRvneba~, _ gana-cxada monografiis avtorma.

samewarmeo samarTlis da zogadad sakorporacio samarTlis dargis ukeT Seswavlis, kvlevebis gaaqtiurebisa da ganviTarebis mizniT iuridiul fakul-tetze dekanis, irakli burdulis inicia-tiviT ramdenime welia sakorporacio, sabanko da ekonomikuri samarTlis in-stituti moqmedebs, sadac kvleviT pro-cesSi magistrantebi da doqtorantebic aqtiurad arian CarTulni. aRniSnuli kvlevebi xels uwyobs sakorporacio sa-marTlis Teoriuli swavlebis procesSi kanonmdeblobaSi mimdinare cvlilebe-bis droul asaxvas. magaliTad, irakli

burdulis iniciativiT, 2008 wels, ro-desac samewarmeo samarTalSi sakmaod be-vri cvlileba Sevida, moxda sakorpora-cio samarTlis modulis Sesabamisi mo-dificireba. wignis `saaqcio samarTlis safuZvlebis~ II tomis prezentaciaze iuridiul fakultetze mimdinare aqti-uri samecniero muSaobis mimdinareobisa da mniSvnelobis Sesaxeb Tsu-is reqtor-ma vladimer papavamac isaubra.

`iuridiuli fakultetis sakmaod xSiri stumari var da yovelTvis Zalze saintereso mizeziT. es an konferenciaa, an studentisTvis stipendiis miniWeba, an wignis prezentacia. es yvelaferi dastu-ria, Tu ramdenad produqtiulia es fa-kulteti da ramdenad did saqmeebs axor-cieleben profesor-maswavleblebi. Zalze mniSvnelovania profesor irakli burdulis wignis `saaqcio samarTlis safuZvlebis~ II tomis gamocema. es wigni misi Sromis garkveuli etapis dasru-lebis amsaxvelia da studentebsac ukve aqvT SesaZlebloba _ monografiis saSu-alebiT ufro srulyofilad Seiswavlon sagani. Cvens biblioTekas kidev erTi saWiro saxelmZRvanelo Seemata~, _ ga-nacxada Tsu-is reqtorma, akademikosma vladimer papavam.

monografia `saaqcio samarTlis sa-fuZvlebi~ III tomis gamocemiT dasrul-deba. irakli burdulis informaciiT, masSi saaqcio sazogadoebis reorgani-zaciisa da likvidaciis sakiTxebi iqneba ganxiluli.

irakli burdulma `saaqcio samarTlis safuZvlebis~ II tomi gamosca

Page 15: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

15

misi sikvdili mexis gavardnas hgavda, radgan yvelas uyvarda da, rac mTavaria, Tavad uyvarda yvela. nata janeliZis xasiaTis gamorCeuli Tviseba swored siyvarulis unari iyo da es siyvaruli

im adamianebsac ki swvdeboda, vinc mas ubralod icnobda. yovelTvis axsovda, rom siyvaruli sulgrZelia, qvelmoqme-dia, ar ampartavnobs, ar sCadis uweso-bas, ar risxdeba, ar ganizraxavs borots, ar xarobs sicruiT, aramed WeSmariteba axarebs. ai, am saxarebiseuli siyvaruliT cxovrobda, swamda, imedi hqonda da yove-lives iTmenda.

uniWieresi adamiani, SesaniSnavi deda da meuRle da usaTnoesi bebia; – namdvi-lad aseTi iyo. magram kidev erTi sao-cari Tviseba hqonda – WeSmariti mego-brobis cneba umaRles xarisxSi hyavda ayvanili, rac mas brwyinvale pirovnebad warmoaCenda. es ar aris megobris xsovnas dadevnebuli sityvebi; am sityvebs mas si-cocxleSi verasodes vetyodiT, magram yovelTvis vgrZnobdiT, rom masTan yof-na mudmivad zeimi iyo. am zeims gviqmnida Tavisi gadamdebi mxiarulebiT, Txrobis maneriT, ganumeorebeli iumoriT, ucn-aurad lamazi, laRi moZraobebiT, sici-liT. adamianebisadmi Tavisi keTilganwy-obis wyalobiT, maTSi mxolod karg Tvi-sebebs xedavda, cuds ki Cqmalavda da ua-ryofda, maSinac ki, rodesac grZnobda,

rom usamarTlod moeqcnen; am Tvisebebis wyalobiT, Tavisi cxovrebis arcTu ioli gza udrtvinvelad gaiara da arasodes SeuSinebia siZneleebs.

qarTuli enis trfiali iyo; Tumca aranakleb axlobeli iyo misTvis germa-nuli ena; Tavisuflad gadadioda erTi enis wridan meoreSi, adarebda erTma-neTs da eZebda maT Soris gansxvavebasa da msgavsebas; SesaniSnavad ukavSirebda Targmanis Teoriul koncefciebs pra-qtikul Targmans, rodesac Tavad ux-deboda am samuSaos Sesruleba. bolo wlebSi gansakuTrebiT nayofierad mu-Saobda saTargmn teqstebze. 2011–2012 wlebSi gamoaqveyna: erih maria remarkis „dasavleTis fronti ucvlelia“, paul haizes „novelebi“, fridrih nicSes „anti-qriste“. bolo dReebamde Targmnida da ukve TiTqmis Zalagamoleulma daasrula germaneli mwerlis, helga kurcxalias moTxrobis „lamaras werilebis“ Targm-na, romelic 90–iani wlebis saqarTvelos tragikuli movlenebia aRwerili.

nata janeliZe mravali samecniero naSromis avtoria, monawileobda saer-TaSoriso simpoziumebsa da konferen-

ciebSi; dainteresebuli iyo germanuli da qarTuli enebis frazeologizmebiT, muSaobda maTi Targmnisa da uTargmnelo-bis problemebze, stilistikis, leqsiko-logiisa da terminologiis sakiTxebze; mowodebiT namdvili pedagogi iyo da am saqmeSic Tavs iCenda xolme misi profe-sionalizmi da artistuli buneba, amito-mac uyvardaT studentebs. SesaniSnavad icnobda Tanamedrove qarTul da ucxour literaturas, filosofias, xelovnebas, musikas da yovelTvis aRniSnavda, rom misi aseTi mravalferovani interesebis gamomwvevi „mizezi“ misi SesaniSnavi meuR-le, elguja berZeniSvili iyo.

nata janeliZe im oaziss hgavda, rom-lis danaxvazec adamianebs yovelTvis si-xaruli da aRtaceba ipyrobs. axla es oa-zisi sadRac gaqra, Cven ki isRa dagvrCe-nia vTqvaT, rom bedniereba iyo masTan megobroba.

nana gogolaSvili,emeritus profesori, doqtori;

megobrebisa da kolegebissaxeliT Tsu-is germanuli

filologiis departamenti

nata janeliZis naTel xsovnas

gaxseneba

SurTxia beroSvili

_ ra iyo Tqveni moxsenebis Tema da riT aRmoCnda igi saintereso kon-ferenciis monawileebisTvis?

_ Cemma naSromma „vladimir ko-rotkeviCis qarTuli Targmanebi da epoqis ideur-esTetikuri konteqsti“ plenarul sxdomaze didi interesi gamoiwvia, radgan masSi qarTul-belo-rusuli literaturul-mTargmnelo-biTi urTierTobebis Seswavlis fonze dasmuli iyo belorusebisaTvis metad aqtualuri, mniSvnelovani da saWir-boroto erovnuli arasrulfasovne-bis kompleqsis problema. es komple-qsi ers Camouyalibda mZime xvedrisa da istoriis ganmavlobaSi. belorusi eri Rirseuli evropuli eria, ro-melsac mravalsaukunovani kultura, istoria, ena da WeSmariti zneobriv-kulturuli Rirebulebebi aqvs. swo-red am pozicias icavda da aviTarebda vladimer korotkeciCic. misi Sefase-bebi eyrdnoboda belorusi eris isto-riis, kulturis, tradiciebis Rrma wv-domasa da analizs.

_ rodis dainteresdiT beloru-suli eniTa da literaturiT?

_ 70-ian wlebSi Tbilisis saxelm-wifo universitetis filologiis fakultetis erovnul literatura-Ta, literaturul urTierTobaTa da Targmanis kaTedris iniciativiT, romelsac xelmZRvanelobda profe-sori oTar baqaniZe, safuZveli Caeya-ra metad mniSvnelovan da progresul tradicias - studentTa gacvliT pro-gramebs maSindeli sabWoTa kavSiris respublikebs Soris.

gacvliT programas hqonda gamok-veTili mizani _ moemzadebina eston-uri, litvuri, latviuri, belorusu-li, ukrainuli da sxva enebisa da li-teraturebis specialistebi saqarT-velosaTvis, xolo Tbilisis saxelm-

wifo universitetis bazaze gacvli-Ti programis formatSi Camosuli studentebi moemzadebinaT qarTuli enisa da literaturis specialiste-bad latviis, litvis, estoneTisa da sxva programaSi CarTuli respubli-kebisaTvis. studentobis dros mec am gacvliTi programis farglebSi gavdiodi staJirebas belorusiis sa-xelmwifo universitetSi, minskSi.

_ dRevandeli terminologia rom gamoviyenoT, es TqvenTvis mainor programa iyo?

_ diax. kargi analogiaa. es iyo Tanamedrove mainor programis tol-fasi movlena, romelic zustad im miz-nebs isaxavda da im Sedegze gadioda, romelsac Tanamedrove mainor pro-gramebi iTvaliswinebdnen. Cven viya-viT Tsu-is filologiis fakultetis studentebi, vamTavrebdiT Tsu-s da viRebdiT Tsu- is diploms, xolo tar-tus, rigis, vilniusisa da sxva univer-sitetebSi me da Cemi megobrebi mariam miresaSvili, maia jorjaZe, Sadiman SamanaZe, nana deviZe, vaxtang salia da sxvebi mivlinebuli viyaviT, rogorc staJiorebi da es iyo CvenTvis damate-biTi specialoba, maSindeli saganma-naTleblo sistema im universitetebis diplomis miniWebas ar iTvaliswineb-da.

_ dRevandeli gadasaxedidan rogor SeafasebT am gacvliTi pro-gramis mniSvnelobas rogorc pira-dad TqvenTvis, ise profesiuli in-teresidan gamomdinare?

_ mogexsenebaT, sabWoTa kavSiri Zaladobrivi gziT Seqmnili imperia iyo da masSi qveynebi meqanikurad iyv-nen gaerTianebuli. ssrk partiuli xelisuflebis mizani iyo ise waremar-Ta qveynis ganviTareba, rom saboloo jamSi mieRo sabWoTa eri, sabWoTa li-teratura da yvelas erT, rusul enaze elaparaka. amitom, vidre am saboloo

mizans miaRwevda, mas jer aranakleb mniSvnelovani Sualeduri miznisaTvis unda mieRwia. sabWoTa kavSirSi Semava-li erebi kargad gaecno erTmaneTisaT-vis.

swored es viTareba gamoiyena maSindeli universitetis xelmZRvane-lobam da studentTa gacvliTi pro-gramis gamoyenebiT moamzada qarTuli enisa da literaturis specialistebi litvis, ukrainis, belorusiis da sxva respublikebisaTvis. Tbilisis uni-versitetSi aRzrdili es studentebi momavalSi qarTuli kulturis sauke-Teso despanebi aRmoCndnen da qarTu-li literaturisa da kulturis miRwe-vebis popularizacias ewevian TavianT qveynebSi.

CemTvis es, garda damatebiTi spe-cialobisa, metad mniSvnelovani iyo profesiuli ganviTarebis Tvalsaz-risiTac, radgan belorusuli filo-logiuri skola erT-erTi warmatebu-li iyo 70-80-ian wlebSi. garda amisa, minskSi xSirad Camodiodnen msoflio-Si saxelganTqmuli tartusa da mos-kovis universitetis profesor-mas-wavleblebi, romlebic studentebsac gvikiTxavdnen leqciebs.

_ gamodis, rom Tqven, beloru-suli gadasaxedidan rom SegafasoT, ucxoeli belorusisti brZandebiT.

_ diax. unda mogaxsenoT, rom be-lorusebs zustad iseTi Tbili da me-gobruli damokidebuleba aqvT ucxo-eli belorusistebisadmi, zustad ise-Ti madlierebiT afaseben maT Sromas,

rogorc Cven vafasebT ucxoeli qarT-velologebis Rvawls. es sruliad bu-nebrivia, radgan yvela eris survilia, rac SeiZleba bevrma qveyanam gaicnos misi kultura da literatura da mya-ri adgili daikavos msoflios kultu-rul rukaze. garda amisa, ucxoeli mkv-levris Tvali, rogorc wesi, yovelT-vis xedavs raRac axals da akeTebs kar-gad nacnobi movlenebisa da faqtebis axlebur interpretacias. belorusebi gansakuTrebiT amayoben, roca maT de-dauniversitetSi, belorusiis saxelm-wifo universitetSi, aRzrdili spe-cialistebis samecniero naSromebs da mxatvrul Targmanebs ecnobian.

_ CvenTvis cnobilia, rom Tqveni interesebis sfero marto belorusi-iT ar Semoifargleba...

_ rasakvirvelia. belorusia Cemi, rogorc filologis, erTaderTi in-teresis sagani ar aris. upirveles yovlisa, var filologi, qarTuli enisa da literaturis specialisti. Cemi mecnieruli interesebis sfero sakmaod farToa, Targmanmcodneoba, SedarebiTi literaturaTmcodneoba, literaturaTmcodneoba, ritori-ka da sxv. rasac vakeTeb, vcdilob, xarisxianad gavakeTo.

_ ra aris is, rasac yvela stu-dents aswavliT?

_ iSviaTad, magram mainc gamigia, romelime patara an arc Tu ise cno-bili ena da literatura dafaruli ironiiT mouxsenebiaT. Zalian gamkvir-vebia da Sevwuxebulvar amis gamo da maSinve warmomidgenia, rogori gancda dagveufleba, vinmem Cveni mSobliuri ena da literatura, misi mkvlevrebi an mTargmnelebi ironiul konteqstSi rom moixsenios.

Cems studentebs vaswavli yvela eris kulturisa da literaturis pa-tiviscemas da mondomebiT vuxsni, rom yvela ena Cveni civilizaciis sim-didrea, isic, romelzec 50 kaci lapa-rakobs da isic, romelzec milione-bi saubroben. asevea literatura da xelovnebis nebismieri dargic. didi imedi maqvs, Cemi studentebi arasodes arc erTi eris mimarT ar gamoavlenen upativcemulo damokidebulebas. amas xels uwyobs sauniversiteto akade-miuri politikac: Cven erTnairi mon-domebiT vaswavliT inglisursac da kavkasiis xalxTa mcirericxovani xal-xebis enebsa da literaturebsac.

qarTveli belorusisti

Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesori nana gafrin-daSvili axlaxan dabrunda minskidan, sadac belorusiis saxelmwifo universitetSi ukve tradiciulad qceuli saerTaSoriso konferencia

_ „slavuri literaturebi msoflio literaturis konteqstSi“ gaimarTa. konferencia metad warmomadgenlobiTi iyo. mis muSaobaSi monawileobda 100-ze meti mecnieri msoflios sxvadasxva qveynidan. nana gafrindaSvils sain-tereso da saqmiani Sexvedrebi hqonda kolegebTan, belorus profesorebTan, romlis drosac daisaxa erToblivi muSaobis gegmebi da perspeqtivebi. aRsan-iSnavia, rom am konferenciaze qalbatoni nana msoflio belorusistTa asocia-ciis wevrad airCies. profesori siamovnebiT ixsenebs belorusiaSi gatarebul dReebs.

interviu nana gafrindaSvilTan

Page 16: gv. 5 6 Salva nucubiZe nomerSi1).pdf · 1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis profesoris samsaxurSi

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

Tbilisis universiteti

16

monografiis Sesa-valSive avtori swored am sakiTxze amaxvilebs yuradRebas da aRniSnavs, rom tradiciul sazoga-doebaSi, romelsac Tavi-si gansazRvruli, aTas-wleulebis ganmavlobaSi Camoyalibebuli wesrigi aqvs, rTulia Rirebule-baTa gadafaseba, miT um-etes, Tuki Tavad xar am Rirebulebebze gazrdi-li, Tumca, literatura swored is sferoa, sadac novaciebi ibadeba, amitom: `literaturis definicia, genderulad markireba, qali avtoris sakiTxis

calke gamoyofa da Ses-wavla TiTqos ewinaaRm-degeba literaturul tradiciebs da normebs, Ralatobs literaturul kanonebs, romelTa mixed-viT literatura zogade-rovnuli da zogadadami-anuria, Sesabamisad, zo-gadgenderulic”. Tumca, rogorc irkveva, mainc arsebobs gansxvaveba da msoflios sxvadasxva li-teraturebis mkvlevare-bi Tanxmdebian imaze, rom qali avtorebis weris manera, maT mier SerCeu-li Tematika, maTi ling-vistika, azrovnebis wesi da stili gansxvavebulia mamakaci avtorebis weris manerisagan. qalebis Semo-qmedebaSi gansxvavebuli emociuri da cxovrebis-euli gamocdileba Cans, rac ukve TavisTavad sain-teresoa, radgan ufro mravalmxrivi da srulyo-fili xdeba samyaros aR-werac da gagebac.

nino popiaSvilis monografia ramdenime TvalsazrisiT aris sain-tereso, Tumca, yvelaze mniSvnelovani is aris,

rom Semodis qali avtoris cneba, romelic rogorc termini, dRemde ar gamoi-yeneboda CvenSi. Caanacv-lebs Tu ara qali avtori tradiciul mweral qals, rTuli saTqmelia, rad-gan miuxedavad imisa, rom gamoTqma mwerali qali garkveuli gamocdilebiT namdvilad aris datvir-Tuli, es gamocdileba saqarTveloSi ar gulisx-mobs kninobiT da negati-ur konteqsts.

qarTuli enis grama-tika ar ganasxvavebs erT-maneTisgan mamrobiTsa da mdedrobiTs, Tumca, av-torica da mweralic Cven-Si jer isev mamakacs gu-lisxmobs da Sesabamisad, gansazRvreba qali orive SemTxvevaSi aucilebloba xdeba, ise rogorc auci-leblobaa literaturaSi moRvawe qalisTvis im in-

strumentebiT operire-bis daufleba, romelsac mwerali mamakacebi TviT-gamoxatvisTvis jer kidev Zveli berZnuli samyaro-dan iyenebdnen. miuxeda-vad imisa, rom ukve nobe-lianti mwerali qalebic gamoCndnen, dRemde lite-raturac ki maskulinuria. amas Tavad qali avtorebi aRniSnaven interviuebSi, romelic monografias daerTvis. qarTvele-bis garda, mkvlevari av-striel renate velSsac esaubra, Tumca, warmomav-

loba didad ar ganasxva-vebs im gamocdilebas, ro-melic sxvadasxva nacio-nalobis mweral qalebs aerTianebT: am intervi-uebis wakiTxvis Semdeg kidev ufro Rrmad grZnob im gamowvevaTa sirTules, romelTa pirispirac ux-debaT dgoma qalebs, rom-lebic tradiciul rols ar dakmayofildnen da gadawyvites, meti eTqvaT sakuTar Tavsa da im sa-myaroze, romelsac qalis mier danaxul-gaazrebuli samyaro hqvia.

monografia saintere-soa im TvalsazrisiTac, rom nino popiaSvili aa-nalizebs qali avtorebis Semoqmedebas rogorc Tanamedrove evropul, ise islamuri aRmosavle-Tis literaturaSi. calke TavSia gamotanili qali avtoris Tema qarTul li-teraturaSi.

qali avtorebis Semoq-medebis analizisTvis mkv-levari jer zogadad qa-lis fenomenis gaazrebis istoriul tradiciasa da Tanamedrove tendenciebs mimoixilavs, Semdeg enaT-mecnierebasac mimarTavs da sxvadasxva enebSi dale-qili genderuli aspeqte-bis analiziT kvlav mTa-var daskvnamde miyevxar: qaluri samyaro sakmaod dauCagravs da Seuviwroe-bia mamakacur civiliza-cias da sakuTari sivrcis mosapoveblad nebismier

da maT Soris avtor qa-lebsac mamakacebisaTvis sruliad ucxo sirTulee-bis gadalaxva uxdebodaT da dRemde uxdebaT.

monografiis kidev erTi, saerTo konteqst-Tan SedarebiT gansxvave-buli Temaa qali kavkasi-ur, kerZod ki narTebis folklorSi. bunebrivia, aq laparaki ar aris, zo-gadad, qal avtorze, Tum-ca nebismieri xalxis li-teraturaSi yovelTvis mravladaa warmodgenili anonimi qali avtorebis Semoqmedeba, razec na-warmoebis Tematika da lingvistika metyvelebs, samagierod nino popiaS-vili narTebis personaJi qalis _ saTanas saxis gaa-nalizebiT gviCvenebs, Tu ra adgili ekava kavkasiis mTianeTSi qals.

nino popiaSvilis mo-nografiis prezentacia, romelic calke wignad ga-momcemloba `meridianma” gamosca, mweralTa saxlSi gaimarTa. rogorc avtor-ma aRniSna, is momavalSic apirebs am mimarTule-biT kvlevis gagrZelebas, konkretulad ki dainte-resebulia, ufro farTod Seiswavlos da gaaanali-zos qarTuli mwerlobis qali avtorebis Semoqme-debis genderuli da kul-turuli aspeqtebi.

moamzada lelakurdRelaSvilma

qali mkvlevari qali avtorebis Sesaxeb

geografiis kvireuli

maia toraZe

kvireulis farglebSi moewyo geografiuli mu-zeumis gamofena, moswav-leTa da studentTa fo-tokonkursi, moswavleTa konferencia da student-Ta geoviqtorina.

muzeumis gamofenis gaxsnaze Tavi moiyara geo-grafiuli sazogadoebis araerTma warmomadgenel-

ma. gamofena gaxsna Tsu-is muzeumis direqtorma maia gurabaniZem, romelmac ga-nacxada, rom sagamofeno darbazSi mxolod mcire nawilia warmodgenili im mdidari memkvidreobidan romelic geografiulma muzeumma Semoinaxa. manve aRniSna, rom gamofenis organizebaSi didi wvli-li Seitanes geografiis mimarTulebis asocire-bulma profesorma dali

nikolaiSvilma, muzeumis TanamSromlebma da geo-grafiuli muzeumis mene-jerma nana mJaviam, romel-mac, faqtobrivad, Semoin-axa am muzeumis umdidresi fondi.

Tsu-is zust da sabu-nebismetyvelo mecnie-rebaTa fakultetis geo-grafiis departamentis xelmZRvanelma daviT ke-reseliZem sazogadoebas muzeumis daarsebis isto-ria Seaxsena da aRniSna, rom mas safuZveli 1958 wels Caeyara.

geografiis muzeums vaxuSti bagrationis sa-xelobis geografiis in-stitutis direqtorma nana bolaSvilma saCuqrad gadasca 1997 wels saiubi-

leod damzadebu-li vaxuSti bagra-

tionis gamosaxulebiani medali da damoukidebeli saqarTvelos istoriaSi pirveli erovnuli atla-si, romelic geografiis institutma gamosca.

gamofenaze warmod-genili iyo sulxan saba orbelianiseuli atlasi, romliTac man evropaSi imogzaura da romelzec wiTeli melniT sakuTari xeliT aqvs gakeTebuli Ca-nawerebi. aseve warmodge-nili iyo kavkasiis reli-efuri atlasi, romelic aleqsandre javaxiSvilis iniciativiT universi-tets 1920 wels SeuZenia. damTvalierebeli aq na-xavs unikalur rukebsa da fotoebs, kerZod, di-mitri ermakovis foto-koleqcias, axali aTonis mRvimis stalaqtitis fragmentebs, aseve cno-

bil geograf mecnierTa memorialur nivTebs.

muzeumis gamofenas eswreboda universitetis reqtori akademikosi vla-dimer papava, romelmac aRniSna, rom es eqsponate-bi ara mxolod geografe-bis, aramed ufro farTo sazogadoebis yuradRebas unda ipyrobdes. `Cemze gansakuTrebuli STabeW-dileba moaxdina axalma eqsponatebma, romlebic erTi wlis win imereTSi aRmoCenili daaxloebiT 10-13 milioni wlis winan-deli veSapis xerxemlis malebs warmoadgens da romelic geografiis mi-marTulebis me-2 kursis studentma nika wiTelaS-vilma SesZina muzeums. vfiqrob, axalgazrde-bis CarTva msgavs Ronis-ZiebebSi mniSvnelovani

da sasixaruloa. radgan geografiuli kvireulia, imasac aRvniSnav, rom, ro-gorc iciT, saqarTvelos mTavrobam miiRo gadawy-vetileba 17 specialobis dafinansebis Taobaze. samwuxarod, geografia da geologia am CamonaTvalSi ar moxvda. oriode kviris win saqarTvelos ganaTle-bisa da mecnierebis mini-stris saxelze wavida Cemi werili, romliTac viT-xov, saxelmwifos mier da-finansebuli specialobe-bis ricxvs miematos geo-grafia da geologiac.~ _ aRniSna vladimer papavam.

kvireuli dasrulda eqskursiiT geografiuli muzeumis damfuZneblis aleqsandre javaxiSvilis saxlmuzeumSi, sofel Ze-vrSi.

Tbilisis saxelmwifo universitetis zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulte-tis geografiis mimarTuleba sauniversiteto

sazogadoebas xSirad anebivrebs saintereso RoniZie-bebiT, geoviqtorinebiTa da gamofenebiT. 2-7 dekem-bers am mimarTulebaze Tsu-is geografiuli muzeumis daarsebis 55 wlisTavisadmi miZRvnili geografiuli kvireuli gaimarTa.

ras da rogor weren qalebi? rogoria maTi lingvistika da riT gansxvavdeba qalebis mier Seqmnili literatura mamakacuri literaturisagan? – am kiTx-vaze pasuxisas barbare jorjaZisa da ilia WavWavaZis paeqroba gaxsendeba,

romelic Cveni literaturis istoriaSi qali avtoris Temaze gamarTuli pirveli polemikaa. maSin iliam barbares weris manera dauwuna. barbare jorjaZis sasaxelod unda iTqvas, rom amis miuxedavad, mas werisaTvis Tavi ar daunebebia da ilias sapa-suxo publikaciaSi marTalia, mokrZalebulad, magram mainc Seexo qalisa da mamaka-cis uflebriv mdgomareobas da qalis poziciebs mTlianad patriarqalizebuli literaturis sferoSi. miuxedavad imisa, rom qarTul literaturaSi qalebi bar-bare jorjaZis Semdeg mravlad gamoCndnen, dRemde literaturis kritikosebi se-riozulad arasdros dainteresebulan imiT, Tu ra gansxvaveba, an aris Tu ara saer-Tod gansxvaveba, sxvadasxva sqesis avtorebis mier Seqmnil literaturas Soris?

am TvalsazrisiT axalgazrda mkvlevris nino popiaSvilis monografia _ `qali avtori” siaxlea rogorc literaturaTmcodneebisTvis, ise kulturisa da gen-deris sakiTxebiT dainteresebuli specialistebisa da araspecialistebisTvis. naSromi sainteresod ikiTxeba da iseT sakiTxebze dafiqrebas gaiZulebs, romelTa Sesaxeb manamde ZiriTadad stereotipuli da mza pasuxebi gqonda, an saerTod ar fiqrobdi.

www.tsu.getsunewspaper @ tsu.ge

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jurxaZe

ana bolqvaZe

zaza gulaSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 11À

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,

nodar xaduri, elene xarabaZe,

nodar belqania, Temur nadareiSvili,

lado minaSvili, vaJa kiknaZe,

nino CixlaZe, diana ZiZiguri

(Tsu-is me-3

korpusi)

[email protected]

2 22 36 62

tsunewspaper @ tsu.ge