68
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti klasikuri filologiis, bizantinistikisa da neogrecistikis instituti y programa `logosi~ publikaciebi da RonisZiebebi klasikuri filologiis, bizantinistikisa da neogrecistikis sferoSi 2011 Tbilisi 1

mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

  • Upload
    others

  • View
    2

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti klasikuri filologiis, bizantinistikisa da neogrecistikis instituti

programa `logosi~

publikaciebi da RonisZiebebi klasikuri filologiis,

bizantinistikisa da neogrecistikis sferoSi

2011 Tbilisi

1

Page 2: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

Irene Tatišvili

HETHITISCH-GEORGISCHES

WÖRTERBUCH

Lieferung 5: P

Herausgegeben von Lewan Gordesiani

2

Page 3: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

irine tatiSvili

xeTur-qarTuli

leqsikoni

nakveTi 5: P

3

Page 4: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

redaqtori levan gordeziani © programa `logosi~, 2011 © irine tatiSvili, 2011

ISBN 978-9941-401-72-5 programa `logosi~ ilia WavWavaZis gamziri 13, Tbilisi 0179 tel. 25-02-58, faqsi 22-11-81 el. fosta [email protected]

4

Page 5: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

bibliografia J. Friedrich, Hethitisches Wörterbuch (HW). Kurzgefasste kritische Sammlung der Deutungen hethitischer Wörter. Heidelberg, 1952. 3 Ergänzungshefte, 1957-1966. J. Friedrich - A. Kammenhuber,& I. Hoffmann (HW2). Hethitisches Wörterbuch. Zweite, völlig neuarbeitete Auflage auf der Grundlage der edierten hethitischen Texte. Heidelberg, 1975- (Bd. I: A, Lief.1-8: a- _ azuri(u) [1975-1984]; Bd. II: E, Lief. 9-10: e _ ezza(š)- [1988]; Bd. III: H, Lief. 11-17: ḫa bis ḫaz [2007]. H.G. Güterbock - H.A. Hoffner, & T. van den Hout (CHD), The Hittite Dictionary of the Oriental Institute of the University of Chicago. Chicago, 1980- (Vol. 3, fasc. 1: la- _ -ma [1980], fasc. 2: -ma _ *mi(ya)ḫu(wa)nt- [1983], fasc. 3: *mi(ya)ḫu(wa)nt- _ nai- [1986], fasc. 4: nai- _ nutarnu- [1989]; Vol. P, fasc. 1: pa- _ para [1994], fasc. 2 : para _ (UZU)pattar A. [1995], fasc. 3: (UZU)pattar A. _ putkiya [1997]; Vol. Š/1: ša _ šaptamenzu [2002]); Vol. Š/2: šaptamenzu _ -ši- [2005]. H.A. Hoffner, An English-Hittite Glossary, Revue Hittite et Asianique (Paris) 25, fasc. 80, 1967, 6-99. Jin Jie, A complete retrograde glossary of the Hittite language. Leiden, 1994. A. Kammenhuber, Hethitische Lexicographie, wignSi: F.J. Hausmann, Wörterbücher, Dictionaries, Dictionnaires. Ein internationales Handbuch zur Lexikographie, II. Berlin/New York, 1990, 1686-1689. A. Kammenhuber, Materialien zu einem hethitischen Thesaurus. Heidelberg, 1973 - (Lief. 1-3, Nr. 1- 4: ak(k)-/ek(k)-, šu, ta, -a- [1973-1976]; A. Kammenhuber-A. Archi, Ende Lief. 3 -7, Nr. 5: eku-/aku- [1976-1977]; M. Ciantelli, Lief. 7-9, Nr. 6: da- [1978-1979]; C.F. Justus; Lief. 10, Nr. 7: šak(k)-/šek(k)- [1981]; P. Cotticelli, Lief. 11, Nr. 8: ḫandai- [1989]). E. Kronasser, Etymologie der hethitischen Sprache I (fasc. 1-4), II (fasc. 5/6). Wiesbaden, 1963-1965, 1966. H. C. Melchert, Cuneiform Luvian Lexicon, Lexica Anatolica 2, Chapel Hill 1993. E. Neu, Glossar zu den althethitischen Ritualtexten. Wiesbaden, 1983. H. Otten, Materialien zum hethitischen Lexikon. Wiesbaden, 1971. J. Puhvel, Hittite Etymological Dictionary. Berlin/New York /Amsterdam, 1984- (Vol.1: A; Vol. 2: E, I [1984]; Vol. 3: Ḫ [1991]; Vol. 4: K [1997]; Vol. 5: L [2001]; Vol. 6: M [2005]; Vol. 7: N [2007]. J. R. Ramos, Léxico para la Introducción al Estudio de la Lengua Hitita (http://www.hottopos.com/convenit3/hitita.htm).

5

Page 6: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant, A Hittite Glossary. Words of Known or Conjectured Meaning with Sumerian and Akkadian Words Occurring in Hittite Texts. 2nd ed. (William Dwight Whitney Linguistic Series.). Philadelphia, 1936. J. Tischler, Hethitisch-Deutsches Wörterverzeichnis, Innsbruck, 1982, III-153. J. Tischler, Hethitisches Etymologisches Glossar (Innsbrucker Beiträge zur Sprachwissenschaft, 20). Innsbruck, 1977- (Teil I, Lief.1-4: A - K [1977-1983]; Teil II, Lief. 5-7: L - N [1990- 1991]; Teil III, Lief. 8-10 : T, D/1-3 [1991-1994]). J. Tischler, Hethitisches Handwörterbuch. Mit dem Wortschatz der Nach-barsprachen. (Innsbrucker Beiträge zur Sprachwissenschaft, 102). Innsbruck, 2001. A. Ünal, Multilinguales Handwörterbuch des Hethitischen. (Philologia. Sprachwissenschaftliche Forschungsergebnisse, 108.1). Hamburg, 2007 (Vol.1: A-M; Vol. 2: N-Z) A

6

Page 7: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

Semoklebebi: abstr. = abstraqtuli saxeli adg. = adgilobiTi, adgilis anat. = anatomiuri termini arqit. = arqiteqturuli termini astr. = astronomiuli termini aqad. = aqaduri ax. = axali (samefos) xeTuri ena (Zv.w. XIV-XIII ss.) bot. = botanikuri termini gaormag. = gaormagebuli fuZe gilg. = gilgameSis eposi d.m. = daudgeneli mniSvnelobis egv. = egvipturi Tand. = Tandebuli id. = ideogramiT gadmocemuli ier. = ieroglifuri luviuri kar. = kariuli laT. = laTinuri lid. = lidiuri lik. B = likiuri B (miliuri) luv. = lursmuli luviuri (upiratesad luviuri konteqsti-

dan) "luv." = savaraudod, lursmuli luviuri (xeTuri konteqs-

tidan) med. = samedicino termini nakl. = nakluli sityva an forma naw. = nawilaki rel. = religiuri termini samarTl. = samarTlebrivi termini/ gamoTqma samx. = samxedro termini suf. = sufiqsi t.t. = teqnikuri termini ukuqc. = ukuqceviTi ucxo warm. = ucxo warmoSobis fal. = falauri -fuZ. = -fuZiani Sdr. = Seadare Semokl. = Semoklebuli Sua x. = Sua (samefos) xeTuri ena (Zv.w. XV-XIV ss.)

7

Page 8: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

Zv. = Zveli; Zveli (samefos) xeTuri ena (Zv.w. XVI-XV ss.) xaT. = xaTuri (igive protoxeTuri) xeT. = xeTuri xur. = xurituli xur.-xeT. = xuritul-xeTuri teqstebi *** abl. = ablativi (moqmedebiTi brunva) acc. = akuzativi (braldebiTi brunva) act. = aqtivi (moqmedebiTi gvari) adj. = adieqtivi (zedsarTavi saxeli) adv. = adverbi (zmnizeda) c. = (genus) communae (saerTo /mamrobiT-mdedrobiTi sqesi) c./n. = (genus) communae / (genus) neutrum (saerTo da saSualo

sqesi; sqesis monacvleoba) c. an n. = (genus) communae an (genus) neutrum (saerTo an saSualo

sqesi; sqesi daudgenelia) caus. = kauzativi ci. = coniunctio (kavSiri) dat. = dativi (micemiTi brunva) formiT; formiT da

sintaqsurad dat.-loc. = dativ-lokativi (micemiT-adgilobiTi brunva)

formiT; dativi an lokativi _ sintaqsurad +dat.-loc. = Tandebuli an zmna moiTxovs dat.-loc.-s denom. = denominativi (saxelidan nawarmoebi zmna) deverb. = deverbativi (zmnidan nawarmoebi saxeli) dir. = direqtivi (mimarTulebiTi brunva) durat. = durativi (gangrZobiTi aspeqti) enclit. = enklitika, enklitikuri kavSiri / nacvalsaxeli / na-

wilaki erg. = “ergatiuli forma” gen. = genetivi (naTesaobiTi brunva) + gen. = Tandebuli an zmna moiTxovs gen.-s imper. = imperativi (brZanebiTi kilo) inf. = infinitivi (sawyisi) instr.= instrumentalisi (moqmedebiTi brunva) int. = interiectio (Sorisdebuli) intrans. = intranzitiuli (gardauvali) zmna iter. = iterativi (mravalgzisi aspeqti)

8

Page 9: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

loc. = lokativi (adgilobiTi brunva), formiT da sintaqsurad +loc. = Tandebuli an zmna moiTxovs loc.-s med.-pass. = mediopasivi (saSual-vnebiTi gvari) n. = (genus) neutrum (saSualo sqesi) nom. = nominativi (saxelobiTi brunva) nom. act. = nomen actionis (moqmedebis aRmniSvneli saxeli) nom. agent. = nomen agentis (moqmedebis Semsruleblis

aRmniSvneli saxeli) nom. instr. = nomen instrumenti (moqmedebis Sesrulebis iaraRis

aRmniSvneli saxeli) oppos. = sapirispiro part. = participi (mimReoba) pass. = pasivi (vnebiTi gvari) pl. = pluralisi (mravlobiTi ricxvi) postpos. = postpositio (Tandebuli) praepos. = praepositio (windebuli) praes. = prezensi (awmyo dro) praet. = preteriti (warsuli dro) praeverb. = preverbi (zmniswini) pron. pers. = pronomen personalium (piris nacvalsaxeli) pron. poss. = pronomen possessivum (kuTvnilebiTi nacvalsaxeli) pron. demonstr. = pronomen demonstrativum (CvenebiTi nacvalsaxeli) sg. = singularisi (mxolobiTi ricxvi) subst. = substantivi (arsebiTi saxeli) supin. = supinumi trans. = tranzitiuli (gardamavali) zmna vb. = verbum (zmna)

9

Page 10: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

determinativebi1 a) sityvas win uZRvis DINGIR (= Semokl. D) RvTaeba DUG WurWeli É saxli GADA seli, Tavsafari GI lerwami GIŠ xe GU4, GUD xari ḪUR.SAG mTa ÍD, I7 mdinare IM alizi, Tixa ITU Tve KUR qveyana KUŠ tyavi, bewvi LÚ kaci MUNUS, MÍ qali MUL varskvlavi MUŠ gveli NA4 qva NINDA puri PÚ wyaro SI rqa SÍG matyli TU7 wvniani kerZi TÚG, TU9 tansacmeli Ú mcenare UDU cxvari URU qalaqi URUDU spilenZi UZU xorci

1 sia aRebulia wignidan: Ch. Rüster, E. Neu, Hethitisches Zeichenlexikon. Inventar und

Interpretation der Keilschriftzeichen aus den Bogazköy-Texten. Wiesbaden, 1989, 383-384 (StBoT, Beiheft 2).

10

Page 11: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

b) sityvas boloSi erTvis: DIDLI mravlobiTis niSani, krebiTi DIDLI ḪI.A, DIDLI ḪÁ mravlobiTis niSani ḪI.A, ḪÁ mravlobiTis niSani KAM mosdevs ricxvebs, drois erTeulebs KI adgili KU6 Tevzi MEŠ mravlobiTis niSani MEŠ ḪI.A, MEŠ ḪÁ mravlobiTis niSani MUŠEN Citi SAR mcenare

11

Page 12: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

pirobiTi niSnebi:

_ zmnis xmareba winsarTebiT; gaqvavebuli sityvaTSeTanxme-bebi, idiomebi da zogierTi sxva frazeologiuri erTe-uli

- sityvis an formis boloSi: fuZe; TavSi: enklitikuri kavSiri, nacvalsaxeli an nawilaki, sufiqsi, brunvis an piris niSani; marcvlebis gamyofi sityvaSi, sityvebisa _ kompozitSi

? saTuo mniSvneloba sityvisa / alternatiuli variantebi (dawerilobis, wakiTxvis da

sxv.); monacvleoba (xmovnis, Tanxmovnis) < forma an sityva miRebulia/nawarmoebia (an nasesxebia) ama

Tu im sityvidan > gvaZlevs ama Tu im sityvas an formas

ixile miTiTebuli saleqsikono erTeuli = Sumeruli, aqaduri an sxva enaze Sesatyvisi; igiveoba ≈ ar aris sruli igiveoba =? igiveoba saTuoa ∫ ar aris igiveoba [ momdevno nawili sityvisa dazianebulia ] wina nawili sityvisa dazianebulia [ ] dazianebuli sityvis an misi nawili aRdgenilia [...] datovebulia aRdgenis gareSe () damatebiTi ganmarteba leqsemis TargmanTan, gramatikul

kategoriasTan, formasTan da sxv. dakavSirebiT; geminata, marcvali an determinativi, romelic yovelTvis ar gvxv-deba ama Tu im sityvasTan dakavSirebiT; savaraudod araswori an iSviaTi daweriloba sityvisa

I I uRleba = -mi- uRleba, pirveli piris daboloebis (awmyo dro, mxolobiTi ricxvi) mixedviT

II II uRleba = -hi- uRleba, pirveli piris daboloebis (awmyo dro, mxolobiTi ricxvi) mixedviT

* savaraudod aRdgenili leqsema

μ xeTuri aRniSvna ucxo, ZiriTadad luviuri, warmoSobis sityvisa

12

Page 13: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

P -pa = -apa (enclit. naw.)

-apa1 fal. -p(p)a (enclit. naw.) luv. pā- / -pa (mapirispirebeli kavSiri) magram, xolo, ki; nānum-pa axla ki; zāwi-pa xolo aq; pā-tar (pā- + enclit. adg. naw.) pa-

pai-2, pa- pa (Semokl. daweriloba samisno teqstebidan) (adv.) mTlianad, sruliad

pangawi, panku- (GIŠ) paeni-

(GIŠ)pain(n)i-, paeni- paḫḫaš-, paḫḫaš(ša)nu-

paḫš-, paḫḫaš- paḫḫaššanuwant-, paḫḫašnuwant-

paḫšanuwant- paḫḫeškiwar (nom. act., mtruli moqmedeba) paḫi (xur. sakulto termini xeT. konteqstSi, RvTaeba TeSubis sxeulis nawili: Tavi?) paḫḫi- (c., saziano, mavne, araxelsayreli ram) GIŠpaḫ(ḫ)iša- (n., Zlieri xmis gamomcemi raRac sagani, dasartyami musikaluri instrumenti?) paḫmi (xur., keTildReobis aRmniSvneli termini) paḫrunzi (xur., keTildReobis aRmniSvneli termini) sikeTe (Sdr. xur. paḫri / waḫri kargad)

13

Page 14: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

paḫš-, paḫḫaš- (I, ax. agreTve II; xSirad med.-pass.) dacva, mfarvelobis gaweva, movla, mofrTxileba, Senaxva, SenarCuneba; med.-pass. agreTve (visime) mfarvelobis qveS Sesvla, loialoba, erTguleba = PAP(-aš)-; part. paḫšant-; caus. paḫšanu- / PAP-(aḫša)nu- (I) dacva, movla, mofrTxileba; frTxilad yofna, Tvalyuris devneba (part. paḫšanuwant-, paḫḫašnuwant-, paḫḫaššanuwant-); inf. paḫḫaššanumanzi, paḫšanummanzi; nom. act. paḫšanummar / PAP-nummar dacva, mfarveloba (samisno teqstebSi); iter. PAP-nušk- _ EN-anni paḫš- / AŠŠUM BĒLŪTTI (EN-UTTI) paḫš- (visime) batonobaze zrunva, batonobis SenarCuneba, dacva; ḫarwaši memiyan paḫš- saidumlos/saidumlo informaciis Senaxva; išḫiul, lingai-, šaklai- paḫš- valdebulebis, ficis, wesis/ritualis Sesruleba; uttar/uddār paḫš- (firfitis an visime) sityvis/sityvebis dacva, Sesruleba paḫšanuwant- (part.) daculi, movlili, (visime) mzrunvelobis / yuradRebis qveS myofi; frTxili, windaxeduli, yuradRebiani; mtkice, gamZle, uryevi

paḫš-, paḫḫaš- paḫši([)- (d.m., Tu naḫši- ?)

naḫ(ḫa)ši-, naḫzi- paḫšuil-, paššuil-, paršuil- (n., l-fuZ., marcvleulis saxeoba an Wotosani mcenare sacxenosno da saritualo teqstebidan; gamoiyeneboda cxenebis sakvebad; misgan damzadebul sasmels swiravdnen RvTaebebs) _ paššuilaš watar wveni, damzadebuli paššuil-marcvleulisgan /mcenarisgan paḫḫuenant- (c., erg./ gasulierebuli -ant sufiqsiT) cecxli

paḫḫur, paḫḫuwar LÚ paḫḫuenaš (moxele / msaxuri, sityvasityviT: cecxlis kaci)

paḫḫur, paḫḫuwar

NA4 /DUGpaḫḫunal(l)i-, paḫḫuinali-, paḫḫunala- (n.) mayali

14

Page 15: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

paḫḫur, paḫḫuwar (n., r/n-fuZ.) cecxli, koconi; nakvercxali, Radari; (gadataniTi mniSvnelobiT): sicxe, anTeba, wva, mwveli tkivili = IZI; IŠĀTI; gen. paḫḫuenaš / paḫḫunaš; paḫḫuenant- (c., erg./ gasulierebuli -ant sufiqsiT) cecxli; denom. paḫḫuriya- (?) _ paḫḫuenit / IZI-it zanu- xarSva, Sewva; paḫḫuenit / IZI-it waḫnu- (visime an risime) garSemo cecxlis (= CiraRdnebis) Semotareba luv. pāḫūr (n.) cecxli paḫḫura- (c., d.m., araswori daweriloba sityvisa paḫḫuwarši-, paḫḫurši- ?) _ [...] MUNUSMEŠ paḫḫureš x[...] paḫḫuriya-(?) cecxliviT wva (?)

paḫḫur, paḫḫuwar (LÚ)paḫḫurši-, (LÚ/DAM)paḫḫuwarši-, (LÚ)paḫḫurzi- (c.) buSi, ukanono Svili; meore rangis coli (gamefebis uflebis armqone wevri samefo ojaxisa) GIŠpaḫḫurul(a)- cecxlis saCxreki (an misT.) _ LÚpaḫḫurul(a)- cecxlis mcveli (moxele / msaxuri, romlis funqcia iyo cecxlis movla, SenarCuneba) (LÚ)paḫḫurzi-

(LÚ)paḫḫurši-, (LÚ/DAM)paḫḫuwarši-, (LÚ)paḫḫurzi- paḫḫuwar

paḫḫur, paḫḫuwar (LÚ/DAM)paḫḫuwarši-

(LÚ)paḫḫurši-, (LÚ/DAM)paḫḫuwarši-, (LÚ)paḫḫurzi- pai-1, pe-1 (piya-) (II) micema = SUM; NADĀNU(M); part. piyant-/ SUM-ant-; nom. act. piyawar, *piyatar/ SUM-atar; inf. I piyauwanzi; inf. II piyanna / SUM-anna; iter. paišk-, pešk-, piški- (part. peškant-; supin. peškiwan); durat. piyannai- / piyanniya- (iter. piyanišk-; inf. piyanawanzi; supin. piyanniwan; nom. act. *piyanniyatar)

15

Page 16: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

_ EZEN4 pai- dResaswaulis mowyoba (= uzrunvelyofa saWiro masaliT); išši anda pai- (risame) dabraleba, (raimeSi) dadanaSauleba; idalu ḫenkan pai- (vinmesTvis) cudi aRsasrulis momzadeba; KASKAL-an pai- gzis Cveneba / swavleba; kiššeran pai- (megobrobis niSnad) xelis gawodeba; kunanna pai- dasasjelad gadacema, sikvdilis misja; kurur pai- (vinmes mimarT) mtrulad moqceva; mukeššar/ SISKUR(HI.A)/ pai- moxmobis ritualis Sesruleba; NIŠ DINGIRLIM pai- ficis dadeba; SIG5 pai- (vinmesTvis) guliTadi mokiTxvis SeTvla; uttār pai- miTiTebis, gankargulebis micema; (menaḫḫanda) zaḫḫain pai- (vinmes winaaRmdeg) brZolis gamarTva anda(n) pai- (raimes) mimateba, damateba, damatebiT micema; appa pai- dabruneba; gacema; appan pai- (raimesgan) gaTavisufleba; appanda pai- mogvianebiT micema; appa para pai- dabruneba; appa piyant- tyve; arḫa pai- (visime gankargulebaSi) gadacema; kattan pai- (visime) gacema, mitoveba; para pai- gadacema, Cabareba; (ltolvilebis da damnaSaveebis) dabruneba, eqstradicia; šara pai- aRmarTva pai-2, pa- wasvla, siaruli; agreTve dineba; frena part. pant- (iSviaTad paint-); iter. paišk-; nom. act. pawar; inf. pauwanzi _ paidu (3. sg. imp.) dae, moxdes /aRsruldes!

μallalla pai- gandgoma, Ralati; ANA DUGÚTUL pai- sikvdiliT dasja (intrans.); LÍL-ri pawaš SÍSKUR (salaSqrod wasvlasTan dakavSirebuli rituali); MUNUS-ni pai- qalTan sqesobrivi kavSiris damyareba; UD xKAM paizzi (ama da am) dRis dadgoma; uttar pai- (sasamarTlo) procesis wageba anda(n) pai- (sadme) Sesvla; (samx.) mijrili mwyobriT siaruli; (vinmesTan) gaerTianeba, mokavSired gaxdoma; appa pai- ukan dabruneba, daxeva; appan pai- gayola, mxarSi amodgoma (politikurad); appanda pai- (visime) devna, ukan / fexdafex gayola; appa parza pai- ukan daxeva; araḫza pai- garSemo siaruli; arḫa pai- gasvla, wasvla, (saidanme) wasvla, gaqceva; gafrena; Sin dabruneba; arruša pai- gandgoma, Ralati, (politikurad) CamoSoreba; gzis abneva; -ašta pai- (saidanme) wasvla / gasvla; awan arḫa pai- (saidanme) wasvla, gamgzavreba; iškiša pai- Sewyvileba, kopulacia (sityvasityviT: zurgze asvla); ištarna arḫa pai- (visime / risime) Soris gavla; ištarna pai- (drois)

16

Page 17: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

gasvla; katta appa pai- win da ukan siaruli = (vinmeze) zrunva; katta(n) pai- (raimedan) daSveba, Camosvla; (vinmesTan) erTad wasvla; damxoba, daqceva, daRupva (intrans.); kattanda pai- Casvla, CaZroma; maninkuwan pai- (qalTan) sqesobrivi kavSiris damyareba (sityvasityviT: axlos misvla); menaḫḫanda pai- (visime) winaaRmdeg, Sesaxvedrad wasvla; para pai- (gareT) gasvla; win wasvla, gzis gagrZeleba; parranda pai-, pariyan pai- (raimeze) gadasvla, gadafrena, (risame) gadalaxva; peran appa pai- (visime) win wasvla, gafrena; (sadme) Tavisuflad / SeuzRudavad Sesvla; pi(r)an arḫa pai- (vinmesgan) wasvla; peran pai- win wasvla, win gaWra; šara pai- asvla; šer arḫa pai- (risame) ignorireba, uyuradRebod datoveba; takšan arḫa pai- / 2-an arḫa pai- Suagzidan (?) mobruneba; tapuša pai- (risame) mxares / mimarTulebiT siaruli; (gadataniTi mniSvnelobiT) (risame) mwyobridan gamosvla, (metyvelebis unaris, mxedvelobis da sxv.) dakargva; duwan para pai- Soridan mosvla pa(i)-

pe-2 pa-i, pa-u-i (Semokl. dawerilobebi samisno teqstebidan) (adv.) mTlianad, sruliad

pangawi, panku- (GIŠ)pain(n)i-, paeni- (n.) Tamariski (?), kedari (?) = GIŠŠINIG luv. GIŠpāinit- (n., xe) pairra- (RvTaebaTa Svideulis aRmniSvneli xur. saxelwodeba) = DIMIN. IMIN.BI “Svidi RmerTi” paišk-1, pešk-, piški- (iter.) part. peškant-; supin. peškiwan

pai-1, pe-1 (piya-) paišk-2 (iter.)

pai-2, pa- paizzinna- (c., xilis saxeoba ?)

17

Page 18: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

Úpak(k)išitti (-fuZ., mcenare) pakmari- (xur. termini RviZlze mkiTxaobis praqtikidan; gvxvdeba terminTan _ kamzuri- erTad) paknu- (I) Zageba, cilis wameba, saxelis gatexa, dabraleba, dadanaSauleba pakšuwant- (subst.) gunda, koSti

pakkušš- pakkušš- (I) nayva, fxvna, fqva, sresa part. pakkuššawant- (pakkuššuwant-, pakšuwant-) daqucmacebuli, dafxvnili, dafquli; (subst.) gunda, koSti; dafquli marcvali (?); iter. pakkušk-; nom. act. pakkuššuwar (n., r/n-fuZ.), (GIŠ)pakkuššuwar sanayiŠ palla (Semokl. daweriloba; gvxvdeba gvelze mkiTxaobis konteqstSi) _ palla TI-ni (aRniSnavs adgils, sadac winaswarmetyvelebis mizniT akvirdebian gvels _ xvreli, romelSic gveli CaZvreba) palaḫḫ- daZaxeba, moxmoba (?) _ warri palaḫḫ- dasaxmareblad moxmoba

(μ/TÚG)palaḫša- (qalis / qalRmerTis tansacmlis saxeoba: mosasxami, labada (?); teqstebis Tanaxmad, tipiuria qalRmerT iSTarisa da misi mxevlebisTvis _ ninaTasa da quliTasTvis); (gadataniTi mniSvnelobiT) mfarveloba, safari denom. palaḫšiya- (palaḫšai-) (mosasxamis, labadis) gadafareba

μpalayanalliya- (WurWlis saxeoba ?) pallanti(ya)- gasaWiri, siRatake μpallaššarinuwa- (luv., vb. dicendi ?) 3.sg.praet. μpallaššarinuwatta

18

Page 19: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

LÚpalašši- (c., msaxuri / moxele) palaššurimi- (c.) mdabio URUpalaumnili (adv.) falaur enaze

μpalḫa- (“luv.”) gafarToeba (?)

luv. μpalḫuna (inf.) gafarToeba, ganvrcoba (?); palḫamman- (n.), palḫašḫa- sigane

palḫi- DUGpalḫa-

DUGpalḫi-, palḫa- palḫanu- (I) gafarToeba (trans.) (?)

palḫi- palḫašti- (abstr., c.) sigane

palḫi- palḫatar (abstr., n., r/n-fuZ.) sigane

palḫi- palḫeš- (I) gafarToeba, ganvrcoba (intrans.)

palḫi- palḫeššar (n., r/n-fuZ.) sigane

palḫi- palḫi- farTo, ganieri = DAGAL; palḫanu- gafarToeba (trans.) (?); palḫeš- gafarToeba, ganvrcoba (intrans.); abstr. : palḫatar, palḫeššar (n., r/n-fuZ.), palḫašti- (c.) sigane; pattarpalḫi- (c., samisno Citi, “frTafarTo”)

μpalḫa- (DUG)palḫi-, palḫa- (c., pl. agreTve n., Tavsaxuriani, brinjaos, spilenZis an rkinisgan damzadebuli WurWeli, romelic gamoiyeneboda ZiriTadad sasmelis Sesanaxad) paliri (xur.) danaSauli, borotmoqmedeba, codva

19

Page 20: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

Sdr. parili-, parli-, paliri palkušta (gaurkveveli zmnis forma) palkuwai- (palkwiya-, med.-pass.) qeba, xotbis Sesxma (?) Sdr. palwai- (μ) palpadami- (“luv.”, RvTaeba nergalis epiTeti) cecxlovani(?) palša-, palši- (c.) gza, biliki; mgzavroba / mogzauroba, samxedro laSqroba; qaravani, transporti; agreTve samisno termini = KASKAL; denom. *palšiyaḫḫ- /KASKAL-šiyaḫḫ- (visime) gagzavna, gamgzavreba; part. palšiyaḫḫant-; nom. agent. *palšayalla- /LÚKASKAL-la- (c.) mogzauri, molaSqre (Tu megzuri ?); nom. act. palšiyaḫḫuwar _ ḫantezzi palši = ḫantezzi KASKAL-NI / ḪARRĀNI = IGI-zi KASKAL-ši pirvelad; Tavidan, Tavdapirvelad (sityvasityviT: pirvel gzaze/pirvelgzis); KASKAL-aš ḫattarešar/ ḫatarniyašhaš gzajvaredini, gzagasayari; KASKAL-ši KASKAL-ši (*palši palši) yovel jerze (sityvasityviT: yovel gzaze/yovelgzis); kēdani KASKAL-ši amjerad, am jerze; SesityvebebSi zmnebTan: KASKAL-an epp-, KASKAL-an ḫar(k)- (raime mimarTulebiT) gzis daWera; KASKAL-an iya-, KASKAL-an pai- (raime) gziT siaruli, salaSqrod gamgzavreba; KASKAL-an piya- salaSqrod gagzavna; acc. + KASKAL-ši dai- (visime) gzaze dayeneba (= swori gzis / mimarTulebis Cveneba, gezis micema) GIŠpalšuwant- (c., xis sagani) paldaḫi(-) (-fuZ., d.m.) _ NU.ŠE-du INIM pal-da-ḫi(-)x(-)x ni ši UL KAR-at dae, es araxelsayreli (/ arasasikeTo/ arasasurveli) iyos! p.-s “sityva(Si” ?) (mkiTxavma) ver ipova ni (Semokl., = nipašuriš RviZlis nawili) da ši (Semokl., = šintaḫiš RviZlis nawili) (UZU)paltana- (c.) mxari, beWi = UZUZAG, UZUZAG.UDU / UZUZAG.LU

20

Page 21: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

LÚpaluwatalla-, (LÚ/MUNUS)palwatalla- (kultmsaxuri, romelic asrulebda palwai- zmniT aRniSnul moqmedebas)

palwai- palwa- (c.) burci, bebera, Cirqgrova = BUBU’TU(M) palwai- (I, vb. dicendi_ ritmuli, xmamaRali wamoyvireba, mxiaruli SeZaxili an misT., sadResaswaulo ritualebis erT-erTi Semadgeneli nawili, sruldeboda musikalur sakravebze dakvrisa da cekvis TanxlebiT) nom. agent. (LÚ/MUNUS)palwatalla-, LÚpaluwatalla-; part. palwant-; iter. palwešk- Sdr. palkuwai- (palkwiya-) palza(-) (d.m.) _ nu LUGAL-uš [kišš]an memai [0 0 0]x LUGAL-un U LÚ.MEŠBĒLŪTIM [0 0 0 0] 1 pa-a-al-za eppir 2 DINGIRMEŠ dPapayan [dIšd]ušduwan LUGAL-uš wemiyanun [nu-za t]uzziyanun Sdr. (GIŠ)palzahha- (GIŠ)palzaḫḫa-, palzašḫa- (c.) cokoli, zeZirkveli, sayrdeni piedestali (qandakebis, samsxverplosi) denom. (arḫa) palzaḫai- (I) garTxma, dawvena (saklavisa brtyel / swor zedapirze, misi msxverplad Sewirvis win ?) pa-an (Semokl. daweriloba samisno teqstebidan formisa _ pangawi-/dat.-loc. an zmnizedisa _ pariyawan)

panku-; pariyawan banapa- (adj., d.m., axasiaTebs qalaqs; toponimi?) _ n-an <URU>?ba-na-pi URU-[ri] a[(rnunun)] pani (pangawi-s, panku-s dat.-loc. formis, Semokl. daweriloba samisno teqstebidan)

panku- paniya- (samisno termini, d.m.) _ EGIR-ma NU.SIG5-du [...] ši(-)ḫa-a-ri pa-a-ni-y[a? ...] KAŠKAL GÙB-za RA-IS 12 Š[ÀDIR. ...]

21

Page 22: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

pangarit (instr., *pangar(a/i?)- didi raodenobiT, didi / gaerTianebuli (samxedro) ZalebiT denom. pangariya- (med.-pass.) momravleba, gaxSireba pankawaz, pangawi (adv.) mTlianad, sruliad

panku- panku- (adj.) sruli, mTliani, mTeli, yoveli; (subst.) simravle, xalxi, Tavyriloba; saxalxo kreba, (mogvianebiT) samefo karis didebulTa da moxeleTa sakrebulo; agreTve termini samisno teqstebidan dat. pangawi, abl. pankawaz (adv.) mTlianad, sruliad (Semokl. dawerilobebi samisno teqstebSi: pawi/pa-u-i, pai, pani, pan, paza, pa); denom. pankuešš- gavseba (intrans.)

NINDApanku- mTeli puri (?) pankur (n., r/n-fuZ.) jiqani (?); agreTve rZe (= GA); (naTesaobis aRmniSvneli termini) sagvareulo, gvari; (mglebis) xrova; (keTilis momaswavebeli niSani samisno praqtikaSi) pant- (iSviaTad paint-) (part.) _ *kattapant- / GAM-pant warsuli, gardasuli, yofili

pai-2, pa- GIŠpandaḫitti- (mcenare) pantala- gansazRvruli dro, wuTi, momenti _ apit pantalaz im droidan; Sdr. kit(-)pa(n)dalaz (adv.) am wuTidan, am droidan, amieridan pantani (xur. sakulto termini xeT. konteqstSi; Sdr. xur. pandi (wanti) marjvniv, marjvena mxares) [UZU?]pandatti(-) (sxeulis nawili ?)

(UZU)panduḫa- (c.) kuWi (?); saSarde buSti (?) pantuga (adv., d.m.)

22

Page 23: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

_ UMMA fŠeḫuzzi mān UḪ7-aḫḫandan SIG5-aḫmi n-an pa-an-tu-ga aniyami ase ambobs sexuci: “rodesac mojadoebuls ganvkurnav, pantuga gavukeTeb (/ Cavutareb/ Sevusruleb) panzaḫḫ- (vb. trans.) (cxovelis) gatyaveba (?) panzakitti- (c.) (TiTistaris) jara _ ḫuišaš panzakitti TiTistaris jara panzawartanna (indoiranuli sacxenosno termini) mexuTe wre Sdr. nawartanna panzikipwa (xur., d.m.) _ [EGIR-a]nda-ma nušūni nirni pa-an-zi-k[(i-ip-waa) ...] [0 0]x-apa weri dTeššuppin[a GUB-aš ekuzi] [1 NINDA.SIG] paršiya KI.MIN amis Semdeg [is svams] ... [fexze mdgomi]; [erT Txel purs] gatexs; ditto pap(a)- (comis) mozela, gamoZerwva (?) inf. papuwanzi Sdr. GIŠpapu-; GIŠpapul(a/i-) *pappa- (c.) mama (Sdr. pappan(n)ekna-) papan, pappenna, pappi (xur.) mTa pappan(n)egna- (c.) Zma (saerTo mamiT), RviZli Zma = pappa-ŠEŠ paparriya- muclis areSi mwvave tkivilisgan tanjva (?) papparš- (I) morwyva, mosxureba, mopkureba, moSxefeba iter. papparašk-/papparšešk-; part. papparšant-/ papparaššant- morwyuli; inf. papparšuwanzi

μpapartama- (“luv.”, part. / adj., d.m., qalRmerT iSTaris epiTeti) _ dIŠTAR-an μpa-pa-ar-ta-ma<-an> aušdu dae, man μp. iSTari ixilos! (arḫa) (μ)pappaša(i)- (II) gadaylapva (?), mopoveba, mosyidva, garyvna (?) (gaormag. zmnisa paš(š)- ?)

23

Page 24: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

_ μpašattarmaš (pašattar-ma-aš) arḫa μpappašai (Targmani da interpretacia sadavoa) Sdr. paš(š)-; UZUpap(p)aššala-; μpaššatar UZUpap(p)aššala-, UZUpappaššali- (c.) saylapavi mili

Sdr. paš(š)-; (μ)pappaša(i)- luv. papašal- (n.) saylapavi mili pappenna, pappi1

papan, pappenna, pappi pappi-2 (n.) safrTxe, saSiSroeba (?) URUpabilili (adv.) babilonur / aqadur enaze = URUKÁ.DINGIR.RA-li papraḫḫ- (relig.) wabilwva, SebRalva (trans.) part. papraḫḫan (nom.acc. n.); iter. papraḫḫišk-

paprai- paprai- (I, med.-pass.) usufTaoba / braleuloba, (sakuTari Tavis) uwmindurebis / braleulobis Cveneba; (sakuTari Tavis) wabilwva, uzneobis/uxamsobis Cadena part. paprant-; iter. paprešk-; papraḫḫ- (II); papreš-, papriš-, papraš- (I); nom. act.: papreššar (n., r/n-fuZ.), papratar (n., r/n-fuZ.); paprannant- (c.) _ DÍD-ya paprai- mdinareSi (gamocdis Sedegad) damnaSaved gamoCena (intrans.) paprannant- (c.)

paprai-; papratar paprant- (part.) uwminduri, wabilwuli; (ordaliis Sedegad gamovlenili) damnaSave

paprai- papraš-

paprai-; papreš-, papriš-, papraš- papratar (nom. act., n., r/n-fuZ.) sibilwe, uwmindureba, usufTaoba (pirdapiri da gadataniTi/sakulto-ritualuri mniSvnelobiT)

24

Page 25: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

paprannant- (c., erg./ gasulierebuli -ant sufiqsiT) _ paprannaš SÍSKUR/aniur uwmindurebis(gan ganmwmendi) rituali

paprai- papreš-, papriš-, papraš- (I) (ordaliis Sedegad) damnaSaved gamoCena (intrans.)

paprai- papreššar (nom. act., n., r/n-fuZ.) usufTaoba, sibinZure, uwmindureba

paprai- paprešk- (iter.)

paprai- papriya- Caberva, bukze dakvra

parai-

GIŠpapu- (c., xabazis saqmianobisTvis saWiro xis mowyobloba) inf. papuwanzi- (denom. *papuwai- ?) Sdr. pap(a)-; GIŠpapul(a/i-)

GIŠpapul(a/i)- (n., axlad gamomcxvari puris dasawyobad, gadasatanad gamosayenebeli, xisgan damzadebuli) langari, dafa Sdr. pap(a)-; GIŠpapu- para- (c.) haeri, sunTqva, daberva, qrola denom. parai-; (gaormag.) pariparai- para (adv., praeverb., postpos.) gamo-, gada-, ga-; -ken, (risame) mimarTulebiT, win, ufro Sors, gaswvriv, gayolebiT (+ dat.-loc. an dir.); -dan, -gan (+ abl. an instr.); amasTan /garda amisa / ufro metic / damatebiT; Semdeg, amis Semdeg; sruliad, savsebiT, mTlianad _ para au(š)- miRma yureba; Sewynareba, ar damCneva; para hamešhanda momaval gazafxulze; para ḫuwai- aCqareba (intrans.); para iya- win svla; gzis gagrZeleba; gareT gasvla; para išhuwai- gadaRvra, gadayra; (gadataniTi mniSvnelobiT) uaryofa, xelis aReba (ritualze); para išparnu- gadasxma, miSxef-moSxefeba;

25

Page 26: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

SesityvebebSi: KAxU-az para “piridan gamosuli” = sityvasityviTi, zusti (sityvasityviT: piridan gareT); kuišša / kuitta para TiToeuli /yvela / yoveli rigrigobiT / cal-calke; kuwapitta parā sxva yvelgan/yvela sxva adgilas; para handant- sworad warmarTuli; winaswar gansazRvruli, providenciuli; windaxeduli, SorsmWvreteli (iTqmis RvTaebaze), RvTaebrivi wyalobiT dajildoebuli (iTqmis adamianze); para handandatar (handatar) RvTaebrivi xelmZRvaneloba, marTva, warmarTva; bedisweris ganmsazRvreli RvTaebrivi Zala, SorsmWvreteloba; para handantešš- saimedo xelmZRvanelad/warmmarTvelad qceva; para neyant- (qarqaSidan) amowvdili; gagzavnili, mimarTuli(?); para para ufro metad, sul ufro da ufro: para para SIG5-iškattari sul ufro da ufro kargad midis saqme; peran para winaswar, windawin; kompozitebSi: para(-)negna- naxevarZma (?), dedinacvlis / maminacvlis Svili (?); LÚpara(-)uwant- zedamxedveli, meTvalyure, damkvirvebeli; para(-)uwatalla- mzveravi; fxizeli, yuradRebiani paraḫḫišk- (iter.)

parḫ-; parḫešk- parai-1 (pariya-) Caberva, bukze dakvra; Seberva / (keraSi) cecxlis Caqroba; daberviT cecxlis gaRviveba, gaCaReba part. pariyan (sg. nom.-acc. n.)

papriya-; para-

parai-2 (II) gamoCena, gamosvla (saidanme) nom. act. *paratar, parannaš (sg. gen.) _ parannaš waḫannaš LÚ-aš (sityvasityviT) “gamoCenisa da trialis” kaci (iTqmis “oqros etlis kacze” / LÚKUŠ7 KÙ.GI) fal. parai- gamoCena, gamosvla (saidanme)

GIŠparala- (n., xis sagani an mowyobiloba) parama (< para-ma)

para, -ma

26

Page 27: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

GIŠparanalla- (c., arqit. termini, aivani?) parannaš

parai-2, *paratar para(-)negna- (c.) naxevarZma (?), dedinacvlis / maminacvlis Svili (?) parrant- (adj. an part., axasiaTebs furaJs ?) parranda (adv.; postpos.+ dat.-loc) (gadmoscems: moZraobas erTi punqtidan meoreSi, maT Soris mdebare sivrcis, dabrkolebis da a.S. gavliT / gadalaxviT; sapirispiro mxareze gadasvlas; ama Tu im pirTan miaxloebas, raimesken gadaadgilebas; garkveul raodenobaze an normaze mets / zedmets ) iqiTa mxares, gaRma; gada-, -ze; damatebiT, amas garda, kidev _ ANA LÚ.KÚR parranda apāšila [iyatt]at is TviTon mtris mxareze gadavida; ḪUR.SAG-i parranda mTebs iqiT, mTebs gaRma; kēdani ANA GIG / irmani DUTU-ŠI parranda “mzis” (= mefis) am avadmyofobis garda; n-aš-kan aruni parranda ... pait man zRva ... gadalaxa; parranda mema- gadacema, Setyobineba parandaššan (d.m.) _ […]-x-x-uš paizzi DINGIRLUM pa-ra-an-da-aš-ša-an-[kan?] (< parandašš-an-[kan?])

NINDAparapri- (c., puris saxeoba) Sdr. para-; pariparai- pararaḫḫ- (vb.) devna, ukan gamodgoma, nadiroba (?) pararit (forma da mniSvneloba daudgenelia, vb.?) LÚparašana-

LÚparšna-, paršana-, parašana- parašant- (part. ?, axasiaTebs laSqars) _ ÉRINMEŠ pa-ra-ša-an-za (gafantuli, daqsaqsuli, gaqceuli jari?)

parš-1; parsant-; Sdr. agreTve parašeš-

27

Page 28: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

parašanu- (caus. ? d.m. an *para šanu- caus. zmnisa ša- gabrazeba) _ […] pa-ra-a(-)ša-nu-nu-un (1.sg.praet.) Sdr. parašeš- paraššanu-

paršanu-1, paraššanu- parašeš- (I) gafantva (intrans.), ukan daxeva, (brZolisTvis) Tavis arideba

parš-1 NA4parašḫa-, NA4parušḫa- (c.), NA4parašḫi- (n.) naxevrad Zvirfasi qva: mTis broli?, iaspi?, qloriti?, steatiti?) parašši- (adj. gen.) win mdebare (?)

para parašnai-

paršnai- par(aš)šnant-, parašnawant- (part.) Cacucquli nom. act. *par(a)šnawar, LÚ par(a)šnauwaš Cacucquli kaci (igulisxmeba meriqife, romelic sakulto-saritualo teqstebSi am pozaSi xSirad moixsenieba) _ paršnauwaš-kan LÚSAGI-aš uizzi meriqife Cacucquli modis

paršnai-, paršanai- parašnili

paršanili, parašnili paraštarašši- (luv., gen. adj., RvTaebis epiTeti; Sdr. kurraštarašši-) parašteḫa- (c.) naWuWi, CenCo (GIŠ)parašdu- foToli, foTleuli

paršdu- paraštuḫḫa- (c./n., Tixis WurWeli, SecdomiT agreTve parduḫḫa- ?) = (DUG)GAL.GIR4

28

Page 29: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

NA4paraššu- (Zvirfasi qva) adj. paraššuwant- (axasiaTebs spilos Zvlis sagans) parašza (= paršza)

paršza, parza, pirza *paratar (nom. act.) sg.gen. parannaš

parai-2 μparataššatta- (aRniSnavs cuds, arasasurvels) uwmindureba (?), codva, Secodeba (?), wyevla (?) an misT. luv. paratta- (n.) uwmindureba (?), codva, Secodeba (?), wyevla (?)

an misT.; adj. gen. (μ)paratašši- (μ)paratašši- (luv. adj. gen., dakavSirebuli uwmindurebasTan, codvasTan an misT.)

μparataššatta- μbarati-, parati- (c., d.m., axasiaTebs aRvirs, lagams) _ [...T]APAL KUŠIGI.TAB.ANŠE 13 TAPAL ŠA KUŠKIR4.TAB.ANŠE μba-ra-ti-i[š] [...] wyvili (cxenis) Tvalsafarisa, cameti wyvili μbarati- aRvirisa (/ lagamisa) LÚpara(-)uwant- (c.) zedamxedveli, meTvalyure, damkvirvebeli LÚparauwatalla- (an LÚ para uwatalla-) mzveravi; fxizeli, yuradRebiani parḫ- (I, iSviaTad med.-pass. da II) devna, nadiroba; gandevna, gaZeveba; Tavdasxma, ieriSis mitana, Seteva; (cxenis) oTxiT gaWeneba; (intr.) aCqareba, saCqarod / swrafad wasvla, (visime) ukan gayola, gamokideba, devna part. parḫant-; durat. parḫannai- (II); caus. parḫanu- (I); iter. parḫešk- (paraḫḫisk-); nom. act. parḫuwar, parḫeššar (parḫiššar); inf. parḫuwanzi; supin. parḫuwan _ ḪUL-lun EME ANA TUR-RU a[wan] arḫa paraḫten (RvTaebebo,) boroti ena moaSoreT bavSvs! n-an arḫa parḫanzi isini mas gaaZeveben / (qveynidan) gaasaxleben; nu-kan ANA LÚ.KÚR IŠTU 1

29

Page 30: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

GIŠGIGIR parranta parḫaš erTaderTi etliT gaiWra mtrisken; nu-šmaš peran arḫa paraḫḫiškanzi isini maT win gaiWrnen parḫa- (c.) ZuZus dvrili (?) parḫannai- (durat., II) (cxenis) swrafad / oTxiT Weneba

parḫ- parḫant- (part.)

parḫ- parḫanu- (caus., I) (cxenis) swrafad wayvana, oTxiT gaWeneba

parḫ- parḫeššar, parḫiššar (nom. act., n., r/n-fuZ.) siCqare, aCqarebuloba; forsirebuli marSi sg. dat.-loc. parḫešni, abl. parḫešnaz(a) saswrafod, swrafi nabijiT, forsirebuli marSiT

parḫ- parḫešk-, paraḫḫišk- (iter.) supin. parḫiškiuwan

parḫ- parḫu[(-), *parḫui- Tevzi (?) = ? KU6 ; gen. parḫuwayaš Sdr. parḫuwi/a- parḫuena-, parḫuina- (marcvleulis saxeoba) GIŠparḫur (wakiTxva saTuoa; foToli / foTleuli ?, toti / rto ?)

LÚparḫuwala- (an LÚmašḫuwala-) (c., msaxuri / moxele, romlis movaleobebi dakavSirebulia tansacmelTan) parḫuwanzi (inf.)

parḫ-

30

Page 31: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

parḫuwar (n., r/n-fuZ.) garbena, Semorbena (manZilis aRmniSvneli sacxenosno teqstebSi)

parḫ- μparri- /μparre- (luv.) (wamlis / malamos) wasma, Sezela

_ ŠA IGIḪI.A apāt μparri- (eqimi mefes) TvalebSi Seazels (balaxs / balaxisgan damzadebul malamos) pari (Semokl. forma zmnizedisa pariyawan)

pariyawan pariya- Caberva, Seberva pariyan (part., sg. nom.-acc. n.)

parai-1 (pariya-) pariyan (parean) (postpos. + acc., praeverb., adv.) iqiTa mxares, gaRma, zemoT, -ze, -zed; (postpos. + dat.-loc. gadmoscems moZraobas erTi punqtidan meoreSi) -ken; (postpos. + dat.-loc.) (risame) sapirispirod; (adv.) win, mopirdapire mxares; amas garda, amasTan erTad pariyanalla- (adj., d.m.) =? luv. pariyanalla- momavali, momdevno _ [...] ḪUL-waz panqauwaz EME-azz[a] [...-]x-az [p]a-ri-ia-na-al-la-az [...] pariyanta (pariyanda) (adv.) damatebiT, kidev, amas garda luv. pariyan (adv.) iqiTa mxares, gaRma; damatebiT, amas garda, kidev, gansakuTrebiT μpariyašši- (adj., d.m., axasiaTebs tyavs, sabrZolo etlis tyavis detalebs) _ 1 KUŠ μpa-ri-ia-aš-ši-iš(-)x[...] erTi μpariyašši- tyavi; 2 GIŠGIGIR-TUM [μpa-ri-ia-aš-ša]-i-ma luv. μpariyaššaimi- (adj., d.m., axasiaTebs sabrZolo etls ?) pariyawan (adv., d.m., gvxvdeba samisno teqstebSi da gamoxatavs Citis qcevas an gafrenis mimarTulebas; Semokl. pa-ri, pa-an) _ n-aš-kan ÍD-an pariyan uit namma-aš pariyawan ... pait is mdinares gadmolaxavs da Semdeg pariyawan ... wava

31

Page 32: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

pariyawant- (adj) miRma / zemodan mdebare (?) (gadataniTi mniSvnelobiT: gamorCeuli ?) parili-, parli-, paliri (xur.) danaSauli, borotmoqmedeba, codva Sdr. paliri pariparai- Caberva, bukze dakvra (act.); (med.) meteorizmiT Sewuxeba, (kuW-nawlavis) airebis gamoyofa (med.-pass.) nom. act. paripariwar (n., r/n-fuZ.); iter. pariprišk- / pariparešk- (I da med.-pass.)

parai-1 (pariya-) parišša- (subst., d.m. , gaTavisufleba? tyveebis gadasayvani etli?) park-, parkiya- (I da med.-pass.) (trans.) aweva, amaRleba, aRzeveba, gandideba; (agreTve) warTmeva, mocileba, moSoreba; (intrans.) amaRleba, a(mo)svla, gazrda; (zogjer agreTve) part. parkiyant-; inf. parkiyawanzi; iter. parkišk-; caus. parkiyanu- _ arḫa parkiya- warTmeva, moSoreba, mocileba, (intrans.) gaqroba, mospoba

parku- parkanu- (I, trans.) amaRleba, aweva, zeviTken waReba / wayvana, gazrda, dawinaureba nom. act. parganul- (n., l-fuZ.) amaRleba, dawinaureba?, amaRlebadi, aRzevebadi? _n-an GIŠAN.ZA.GÀR GIM-an parganuši mas (kacs) koSkiviT aamaRleb

parku- pargašti- (abstr., c.) simaRle

parku- pargatar (abstr., n., r/n-fuZ.) simaRle

parkuwatar, pargatar; parku- pargaweš-, parkeš- (I, intrans.) gazrda, gamaRleba iter. pargawešk- (med.-pass.)

parku-

32

Page 33: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

parkeššar (abstr., n., r/n-fuZ.) simaRle parku-; pargaweš-, parkeš-

parki- (adj., d.m., axasiaTebs qveyanas) _ par-ki-i KUR-i (samisno teqstis fragmentuli konteqstidan) mTagoriani qveyana (?), didi (/ vrcel teritoriaze gadaWimuli) qveyana (?) parkiya-

park-, parkiya- parkiyant- (part.) maRla aweuli; moSorebuli sg. nom.-acc. n. parkiyan (gvxvdeba samisno teqstebSi rogorc atributi sityvisa _ ḫila- da aRniSnavs mzis winaswarmetyvelur niSans)

park-, parkiya- parkiyanu- (caus. I) ayeneba

park-, parkiya- parkiyawanzi (inf.)

park-, parkiya- parkišk- (iter.)

park-, parkiya- parku- (adj.) maRali denom.: parkanu- (nom. act. parganul-); pargaweš-, parkeš- (iter. pargawešk-); park-, parkiya-; abstr.: pargašti- (c.), parkuwatar, pargatar (n., r/n-fuZ.) parkuemar (n., r/n-fuZ.) ganwmenda

parkui- parkueš-, parkuiš-, parkuš- (I, intrans.) gasufTaveba, ganwmenda, udanaSaulod/umankod warmoCena _ nu DINGIR-LIM-za parkueššun RvTaebis SemweobiT udanaSaulod warmovCndi; DTelipinuš ZI-ŠU QĀTAMMA parkuešt/du (rogorc xorbalia sufTa/Seureveli) dae, Telifinus suli aseve sufTa iyos / ganiwmindos!

33

Page 34: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

parkui- parkui- sufTa, wminda (fizikurad, ritualurad), umanko, ubiwo; Seureveli (iTqmis Rvinoze, marcvleulze, liTonze); sufTa, Tavisufali (raimesgan) subst. parkui- (n.) brinjao(?) (Sdr. *dankui- n. muqi (liToni) = TuTia); denom.: parkuya-, parkuwai- (nom. act. parkuyatar); parkueš-, parkuiš-, parkuš-; parkunu- (part. parkunuwant-; iter. parkunušk-) _ ḪUR.SAG-aš-wa ŠA LÚ.KÚR uddanaza parkuiš mTa mtruli moqmedebisgan daculi(a); MŪLÛ parkui- motitvlebuli (= mcenareul safars moklebuli) mwvervali; nu-za DINGIRMEŠ idālauaz uddanaz linkiyaz ḫūrdiyaz ēšḫanaz ... parkuwaeš ēšten dae, Tqven, RvTaebebo, boroti sityvebisgan, cru ficisgan, wyevlisgan, mkvlelobisgan ... Tavisufali iyoT!; nu-za DUTU-ŠI apēz linkiyaz ANA PĀNI DINGIRMEŠ parkuiš ēšlit dae, me – “mze” am ficisgan RvTaebebis winaSe Tavisufali viyo!; parkui tuppi/ŢUPPU sufTa firfita (= saboloo piri, asli) parkuya-, parkuwai- (denom., I da med.-pass.) ganwmenda, danaSaulis gamosyidva nom. act. parkuyatar (n.) ganwmenda (ritualuri) _ parkuiannaš išḫiul miTiTeba/darigeba (ritualuri) ganwmendis Sesaxeb; SISKURḪI.A (/ maltešnaš) parkuiannaš ganwmendis rituali (/ locva, aRTqmuli Sesawiri)

parkui- (UZU)parkui(-)ḫastai- (n., saklavis nawili, sityvasityviT: sufTa Zvali) parkuiš-

parkui-; parkueš-, parkuiš-, parkuš- pargulli (xur. sakulto / sataZro mowyobiloba) parkunu- (I da iSviaTad med.-pass.) (visime, risime ritualiT) gawmenda, (WuWyisgan) gasufTaveba; (visime) umankod /udanaSaulod gamocxadeba = gamarTleba; (risame) garkveva, axsna, ganmarteba iter. parkunušk-; part. parkunuwant- gawmendli, sufTa

34

Page 35: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

_ appa parkunu- xelaxla/kvlav ganwmenda, danaSaulis gamosyidva; arḫa parkunu- (uwmindurebis, sibinZuris) moSoreba; (visime) gamarTleba, udanaSaulod aRiareba; awan arḫa parkunu- (uwmindurebis, sibinZuris) Sors / iqiT gadayra, moSoreba; katta parkunu- (uwmindurebis, sibinZuris) Camowmenda; para parkunu- (uwmindurebis, sibinZuris) gadayra, moSoreba nu-mu DINGIR-LIM kūn memian tešḫit parkunut RvTaebav, es saqme/sakiTxi sizmris meSveobiT amixseni/ganmimarte

parkui- parkuš-

parkui-; parkueš-, parkuiš-, parkuš- parkuwai-

parkui-; parkuya-, parkuwai- parkuwalli- sufTa, wminda (?)

parkui- parkuwantariya- sufTa (yofna/gaxdoma)

parkui- NINDAparkuwaštannanni (namcxvari an puri) parkuwatar, pargatar (n., r/n-fuZ.) simaRle; sigrZe (distanciisa)

parku- parla- (subst., d.m.) NINDAparlai- (namcxvari an puri) GIŠparlai- (sawolis xis nawili) LÚparlašalla- (c., moxele/msaxuri) parli-

parili-, parli-, paliri parmi, parni (xur. sakulto termini: siwminde?) _ ilmiya parmiya (saritualo Sesawiri)

35

Page 36: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

GIŠparmil(-)x[ (n., xe?) parn- (n., per-is iribi brunvis fuZe) saxli

per TÚG/GADAparna- (c.) xaliCa, safeni, fardagi (?)

per parnalli- (adj., c.) sasaxlisa (sasaxlis kuTvnili, mis meurneobasTan dakavSirebuli)

per parnant-

per *parnawai- (denom., I) (batonis) saxlis sakuTrebad qceva, aneqsia iter. parnawaišk-, parnawišk-

per parneški- (n., magiuri Zalis mqone gamosaxuleba) parni

parmi parnili (adv., d.m., gvxvdeba WamasTan dakavSirebiT) Sinaurulad (?) (Tu par<aš>nili jiqiviT (?); Cacucquli (?)) _ namma-at adanna [ešanta(r)]i(?) (an [ḫalziyantar]i(?)) nu-za par-ni-li ada<n>zi LÚ É DINGIR-LIM […]x UL ḫalziyanz[i] Semdeg isini saWmelad sxdebian(?) (an maT saWmelad [eZaxian]). isini par-ni-li SeWamen, taZris kacs … ar dauZaxeben Sdr. per-, parn-; paršana-; paršanili, parašnili; paršnai-, parašnai- parninka-, parninki- (c., cudi mdgomareoba) GIŠparnulli- (n./c.? surnelovani mcenare/ xe an misi nayofi, romelic gamoiyeneboda sakmevlad) NINDAparnuwami- (c., puri an namcxvari)

36

Page 37: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

parš-1 (I) gaqceva, gaqceviT Tavis Svela part. paraššant-, paršant-; caus. par(aš)šanu-; parašeš- (I) gafantva (intrans.), ukan daxeva, (brZolisTvis) Tavis arideba _ arḫa parš- (saidanme) gaqceva, gaqceviT Tavis Svela; peran arḫa parš- (vinmesgan) gaqceva parš-2, paršiya- (I, med.-pass.) damtvreva, gatexa, daqucmaceba, danamceceba (iTqmis purze, yvelze); (sazRvris) darRveva; (intrans.) (Semadgenel nawilebad) daSla, namsxvrevebad qceva, daskdoma, dabzarva caus. paršanu- (iter. paršnušk-); part. paršiyanza (sg. nom. c.), paršiyan / paršan(sg. nom.-acc. n.); iter.-durat. parsiyannai- (paršiyannišk-); inf. paršuwanzi / paršiyauwanzi ; nom. act. paršiyawar, paršešsar _ MUN-aš-ma-kan GIM-an hašši anda paršittari rogorc marili iSleba keraSi...; n-aš-kan inanaš šer arḫa parsiyaddaru dae, is avadmyofobebisgan sruliad moispos (sityvasityviT: gatydes); n-aš-ta EN.SISKUR ANA NINDA.GUR4.RA awan arḫa tepu paršiya msxverplis Semwirveli sqel purs patara (natexs TavisTvis) moitexs Y

paršai- parša- (c.) lukma, naWeri, natexi, namceci NINDAparša-, NINDApašša- (c., puris saxeoba) paršai- (I) datexa, danamceceba, daqucmaceba

parš-2, paršiya- paršana- (c.) jiqi = PÌRIG.TUR abstr. *paršanatar (/ PÌRIG.TUR-tar); adv. paršanili, parašnili LÚparšana-

LÚparšna-, LÚparšana-, parašana- paršanai-

paršnai-, paršanai- *paršanatar (abstr., jiqis Tviseba) = PÌRIG.TUR-tar

paršana-

37

Page 38: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

paršanili, parašnili (adv.) jiqur, jiqis msgavsad paršana-

paršant- (part.)

parš-1 paršantai- (vb., d.m.) _ […] KAŠ-eš-šar šippanti GIŠ?iya[-…] par-ša-an-ta-iz-zi luds Seasxurebs, xis (?) [...]paršantaizzi (xeT. samedicino teqstidan) … paršanu-1, paraššanu- (caus.) gagdeba, gandevna _ nu LÚ.KÚR UL paršanuir mteri ver gaaqcies / gandevnes

parš-1 parsanu-2 (caus.) iter. paršnušk-

parš-2, paršiya-; paršai- paršeššar (n., r/n-fuZ.) naprali, bzari _ kuttaš paršeššarkedlis bzari; KI-aš paršeššar xrami, naprali

parš-2, paršiya-; paršai- paršiya- damtvreva, gatexa, daqucmaceba, danamceceba; (sazRvris) darRveva; (intrans.) (Semadgenel nawilebad) daSla, namsxvrevebad qceva, daskdoma, dabzarva part. paršiyanza (sg. nom. c.), paršiyan (sg. nom.-acc. n.); iter.-durat. parsiyannai- (paršiyannišk-); inf. paršiyauwanzi / paršuwanzi; nom. act. paršiyawar

parš-2, paršiya-; paršai- TÚGparšiya- (tansacmlis nawili, qvedatani ?)

parš-2, paršiya-; paršai- paršina- (c.) loya (?); dunduli, sajdomi (?) *paršipala- (c.) xorcis damWreli, Camomrigebeli (?) (gvxvdeba mxolod rogorc kacis sakuTari saxeli)

parš-2, paršiya-; paršai- paršiulli-

38

Page 39: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

paršulli-, paršul-, paršiulli- paršna-1 weli, TeZo denom. paršnai-, paršanai- Sdr. paršina-

LÚparšna-2, LÚparšana-, parašana- “jiq-kaci“ (kultmsaxuri, romelic, jiqis tyaviT Semosili, ritualSi ganasaxirebda jiqs) = LÚPÌRIG.TUR LÚ

paršana- paršnai-, paršanai- (I) Cacucqva part. paršnant-/ paraššnant-, parašnawant- Cacucquli; nom. act. *paršnawar/parašnawar, LÚ par(a)šnauwaš Cacucquli kaci (igulisxmeba meriqife, romelic sakulto-saritualo teqstebSi am pozaSi xSirad moixsenieba)

paršina-; paršna-1 paršnušk- (vb., d.m., iter. zmnisa paršanu-)

paršanu-1, paraššanu- paršteḫa-

parašteḫa- (GIŠ)paršdu- foToli, foTleuli

(GIŠ)parašdu- parštuḫḫa-

paraštuḫḫa- paršuil-

paḫšuil-, paššuil-, paršuil- paršul(l)ai- (denom., I) datexva, danamceceba, daqucmaceba

paršulli-, paršul-, paršiulli- paršulli-, paršul-, paršiulli- (n./c.) naWeri, natexi, belti; (puris) namceci NINDAparšul(li)- (n.) puris natexi

39

Page 40: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

μparšunti(-) (samkurnalo mcenareuli nivTiereba) paršur (n., r/n-fuZ.) wvniani kerZi = TU7 _ paršuraš išḫeš, (LÚ.MEŠ)ENḪI.A/MEŠ TU7 samzareulos personali; paršuraš peda- samzareulo paršuwanzi, paršiyawanzi (inf.)

parš-2, paršiya- paršza, parza, pirza (adv.) ukan, ukuRma, piruku

parza parta/i- (c.) (cxovelis/frinvelis) fexi; klanWi partai- (I da med.-pass.) (matylis gorglis) daxveva an (kvanZis) gaxsna NINDApartanni- (c., puri, namcxvari) partariyanuwant- (adj.? d.m.) _ [... pa]r-ta-ri-ia-n[u-an-te-eš ...] [...]x-ša par-ta-ri-ia-nu-an-t[e-eš ...] (samisno SekiTxva) partawar (n., r/n-fuZ.) frTa partipartišk- (vb., d.m., iter. ?) _ GIM-an-ma [lu]katta nu d.GIŠGIM!.MAŠ-uš iwa[r ...] par-ti-par-ti-iš-ki-iz-zi rodesac meore dRes gilgameSi [...]is msgavsad partipartiškizzi Sdr. partai- parduḫha- (araswori dawerloba sityvisa paraštuḫḫa- ?)

paraštuḫḫa- TÚGpartuitta- (tansacmlis an qsovilis saxeoba) (KUŠ)pardug(g)anna- kaparWi (?) partuni-(MUŠEN) (c., frinveli, Citi)

40

Page 41: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

NINDApardušimi- (c., namcxvari, puri) parduwalli- (adj., axasiaTebs qandakebas) parunka- (c., sasmisi) NA4parušḫa-

NA4parašḫa-, NA4parašḫa- (c.), NA4parašḫi- (n.) parušiuš (subst., d.m.) _ nu pa-ru-ši-uš arḫa […] (mkiTxaobis mizniT, cxovelis qcevaze dakvirvebis konteqstidan) LÚparwala- (c., msaxuri / moxele) parza

paršza, parza, pirza parzaḫannaš, paršaḫannaš, pirzaḫannaš, piršaḫannaš, pirešḫannaš (gen. sg.) (saxelmwifo valdebulebebis mqone saxlis / mamulis / meurneobis nawili) NINDAparzaḫi- (c., puri, namcxvari) parzai- (I, d.m.) 3.sg.praes. parzaizzi (TeSubis da xebaTis sakulto teqstidan) (μ)parzaki- (c.) beWedi, iarliyi, etiketi (?) parzagulliya- (samkauli ?) μparzašša- (luv., adj., d.m., isrebis an kaparWis epiTeti?) paš(š)- (II, mogvianebiT I) (Ca/gada/Se)ylapva

iter. pašišk-, (μ)pašk-; inf. paššuwanzi, (luv.) paššuna; nom. act. μpaššatar; (gaormag.) (arḫa) (μ)pappaša(i) _ apātta-a idālu uttar taganzipaš katta QATAMMA pašdu dae, miwam is avi sityva aseve STanTqos!

Sdr. (arḫa) (μ)pappaša(i)-

41

Page 42: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

luv. pašš- ylapva, gadaylapva NINDApašša- (= NINDAparša-)

parša- LÚpašandala- (c., sasaxlis samzareulos msaxuri: *pašanda-s dammzadebeli ?; degustatori ?)

paššari- winadacveTili (?) MUNUSpaššariyatti (c., msaxuri / moxele qali) μpaššatar (n., r/n-fuZ.) ylupi (?), gadasaxadebis misakuTreba (??) _ μpašattar-ma-aš arḫa μpappašai (Targmani da interpretacia sadavoa)

μpappaša(i)-, paš(š)- pašenanduš (d.m.) _ kunzigganni pašenanduš (ucxoenovani CanarTi xeTur ritualSi) paši (xur. sakulto termini, sxulis nawili: Tvali? piri?) (μ)pašiḫai- (I) (malamos) Sezela, (malamoTi) dazela, (samkurnalo balaxebis) gasresa, gaWyleta, dafxvna iter. pašiḫaišk- _ (UZU)GABA-(š)i pašiḫai- (visime) motyueba/ Secdena/ ndobiT borotad sargebloba (sityvasityviT: vinmesTvis mkerdis dazela)

peš- paššiḫi (xur.) gzavnili, diplomatiuri misia, elCis Tanamdeboba (misia) (Sdr. pašš- gagzavna, paššitḫi elCi) NA4paššila-, paššilu-, paššili- (c.) qva, kenWi, riyis qva paššilant- (c., erg./ gasulierebuli -ant sufiqsiT) pašišk- (iter.) ylapva, gadaylapva (fulis, ZRvenis, gadasaxadebis miTviseba, ukanonod dasakuTreba)

42

Page 43: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

paš(š)- pašk-1 (I, iSviaTad II) CarWoba, damagreba, (mcenaris) dargva, (qandakebis) aRmarTva, dadgma nom. act. pašgawar _ nu-ššan DINGIRLUM katta paškanzi RvTaebas (= RvTaebis qandakebas) aRmarTaven / dadgamen (μ)pašk-2 (iter.)

paš(š)- pašgawar (n., r/n-fuZ.)

pašk-1 paškuwai- (med.-pass., mogvianebiT I) (visime an risame) ugulebelyofa, arad Cagdeba; uyuradRebod/ ugulisyurod/ mopyroba; (+ arḫa-) daviwyeba, miviwyeba, ukugdeba/ moSoreba pašpana- (mavne mweri ?) baštaima/i- (luv., part.) moqarguli(?), Semkuli(?), movarayebuli(?) μpaštar- (vb., d.m., frivelebze samkiTxao teqstidan) caus. paštarnu- (“luv.”) daSineba, dafrTxoba (?)

luv. μpaštaritti (3.sg.praes.) gafrena (?) pašteni (xur. sityva an forma d.m., gvxvdeba ritualSi) _ eraduwan pašteni paštištila- (subst. an adj; axasiaTebs Svidvarskvlavedis RvTaebas) Sdr. pištišti paššu- (baššu-) (c.) qvis lodi; zeZirkveli/podiumi/safexuri NA4 paššuela- = NA4 paššila- (c.) qva, kenWi, riyis qva paššuna (luv., inf.)

paš(š)-

43

Page 44: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

paššuwanzi (inf.) paš(š)-

-pat (an -pit, enclit., gansazRvrebiTi da gaZlierebiTi nawilaki, romlis ZiriTadi funqciaa winadadebis romelime wevris dazusteba da masze yuradRebis gamaxvileba) _ aki-pat-šan is iqve mokvdeba; apē[(l-pa)]t annaš-šaš katta Tavissave dedasTan; URUḪattuši-pat xaTusaSic ki (an TviT xaTusaSi); MUNUSKattittaḫi-pat Š[UM-ŠU] [misi saxe]lic qaTiTaxi(a); n-e mPilliyaš-pat a[šantu] dae, isini mxolod da mxolod filiasi iyvnen! nu-za ḫumandaš-pat EGIR-izziš DUMU-an ešun zemoxsenebulTagan me yvelaze patara (/nabolara) viyavi; nu-za mān irmalanzaš-a ēšta dUTUŠI-ma-ta [(ANA)] AŠARAABI-KA tittanunun-pat imis miuxedavad, rom Sen avadac iyavi, me _ “mzem” Sen mainc dagniSne mamaSenis adgilze; [nu-za dUTUŠI] tuk-pat mAlakšandun šaggaḫḫi me _ “mze” swored (/mxolod) Sen, alaqsandus gaRiareb; nu-kan URUZippašnan GE6-az-pat šarā pāun RamiTve (/imis miuxedavad, rom Rame iyo), cifasnaSi gavemarTe; UL-pat mainc ar(a) pata- (c.) fexi = GÌR, ŠĒPU; instr. patet (GÌR-it) fexiT _ idaluš GÌR-aš (sityvasityviT: boroti/cudi nabiji) mcdari nabiji, Secdoma; pittiyalliš (piddalliš) GÌR-aš fexmardi (ḫarziyalla-s epiTeti) luv. pāta- (c.) fexi; abl.-instr. patati; adj.gen. patašša- fexisa = fexis TiTis frCxili NA4patta- (n., qvis patara sagani) padda- (II, iSviaTad med.-pass.) Txra, burRva, xvreta (iSviaTad agreTve) damarxva, Cafvla part. paddant-; inf. pattu(m)anzi; patteššar (n., r/n-fuZ.) _ pattan kuran amoTxrili, amoZrobili, amoWrili (iTqmis gulze) LÚpadda(-) (c., moxele / msaxuri) (TÚG)patalla- tolaRi, wvivsaxvevi; borkili, xundi denom. patalliya-

44

Page 45: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

patalḫa- (c.) terfi; (gadataniTi mniSvnelobiT) siaruli > moqmedeba, saqcieli GIŠpatalḫa- xis (fexsacmlis?) Ziri/lanCa (μ)patalḫai- Seborkva (?), Zelze mibma (?)

part. μpatalḫant- Seborkili luv.: part. patalḫaima- Seborkili; patalḫiyaman- (n.) borkilis

dadeba; inf. μpatalḫuna Seborkva patalliya- (denom.) fexebis Sekvra, Seborkva, borkilis dadeba

(TÚG)patalla- paddant- (part.)

padda- (μ)pattanummi- (Tu μpittanummi- ?; luv. part., d.m., epiTeti lomisa) (GI/GIŠ)pattar (n., r/n-fuZ.) (tirifis wnelis an lerwmisgan mownuli) kalaTa; langari (?); (agreTve) saceri; damcavi niRabi (muzaradis nawili) _ pattar 1 LIM IGIḪI.A-wa saceri aTasi naxvreti(T) (sityvasityviT: aTasi Tvali(T)) (UZU)pattar (n., r/n-fuZ.) frTa; bumbuli = KAPPU _ KAPPU ENI wamwami pattarpalḫi- (c., samisno Citi) “frTafarTo” pattarta- (c.) Signeuloba, nawlavebi (?) paddada (nom.-acc. pl. n., speltis kerZi) Sdr. pattiyatar patteššar (nom. act.) ormo, xvreli, Rrmuli, naxvreti, xvreli

padda- patti(-) (xur. sakulto-saritualo termini)

45

Page 46: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

GIŠpatiyalli- (avejis xis nawili: fexi, sayrdeni) Sdr. pata-, μpadumm(a)- pattiyatar (n., r/n-fuZ.; subst. dakavSirebulia fqvilTan) Sdr. paddada LÚpatili- (pateli-, batili-) (c.) (ganmwmendi) qurumi pattu(m)anzi (inf.)

padda-

μpadumm(a)- (n.) (sawolis) fexi

abl. (?) μpadummazzi-ya fexTiT (?) (Sdr. kitkarza TavSi, sasTumalTan) Sdr. pata-, GIŠpatiyalli- GIŠpaddur (pattur) (n., r/n-fuZ.) rodini, sanayi patturi- (an pitturi-; d.m., aRniSnavs patara zomis sagnebs, romlebsac sadResaswaulo ritualis dros mefis fexebTan yridnen) padušḫi, paduši, wadušši (xur. sakulto termini) padudili- (c.) Salis Zafi (?) pa-u-i, pa-i (Semokl. dawerilobebi samisno teqstebidan) (adv.) mTlianad, sruliad

pangawi, panku- pauwanzi (inf.)

pai-2, pa- pawar (nom. act.) wasvla, gamgzavreba

pai-2, pa- pawari(ya)- (“luv.”) cecxlis danTeba, koconis gaCaReba luv. pawaritta 3.sg.praet.

46

Page 47: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

pa-za (Semokl. daweriloba samisno teqstebidan) (adv.) mTlianad, sruliad

pangawaz, panku- pazzana- (II ?) dawebeba, gamagreba (an misT.; iTqmis avejze) GIŠpazzi[(-) (xe an xis sagani) pazim[-...-]iš (qasqebis amindis RvTaebis epiTeti) pe-1, piya-

pai-1, pe-1 (piya-) pe-2 (praeverb.) _ pe ḫar(k)- qona/yola, floba; miZRvna, mirTmeva, gadacema; zmnebSi: pai- wasvla (oppos. uwa- mosvla); peḫute- wayvana, waReba (oppos. uwate- moyvana, motana); penna- garekva (oppos. unna- morekva); peššiya- gadagdeba (oppos. uššiya- gadmogdeba); peda- waReba/ wayvana (oppos. uda- motana/ moyvana); piya- gagzavna (oppos. uiya- gamogzavna) pe, pe-an (Semokl. daweriloba)

peran peḫutant- (part.)

peḫute- peḫute- (I) wayvana, waReba oppos. uwate- moyvana, motana; part. peḫutant-; iter. peḫutešk- _ gvxvdeba Semdeg zmnizedebTan, TandebulebTan da zmniswinebTan erTad : anda, andan, appa, arḫa, awan arḫa, ištarna arḫa, katta, kattan, kattanda, para, peran arḫa, šara peya-

piya-2 peyannai-

piyannai-, piyanniya- peyant- (iter.)

47

Page 48: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

piya-2, peya- *pekku- cxvari (?) = ? UDU-u-; Sdr. anTroponimi Pikku penna-, penniya- garekva (saqonlis), gagzavna/miyvana/gamgzavreba (RvTaebebis, adamianebis), tareba/marTva (etlis), (risame sadme) waReba, mitana oppos. unna- morekva; nom. act. pennuwar; inf. pennumanzi (pennuanzi, penniyawanzi); iter. penniešk- _ gvxvdeba Semdeg zmnizedebTan, TandebulebTan da zmniswinebTan erTad : anda, andan, appa, arḫa, katta, kattanda, menaḫḫanda, para, pariyan, šara ANŠE.KUR.RA(MEŠ)-it penniya- etliT (sityvasityviT: cxenebiT) gamgzavreba; aggalan penna- xnulis gavleba; zallati (luv. dat.) penna- CorTiT gaWeneba pennati- (c.) (samkauli: yelsabami) penniešk- (iter.)

penna-, penniya- penki(t)-, (μ)pinkit- (“luv.”, n.) amoburculoba, reliefuri samkauli, ornamenti, Sverili adj. penkitawant- ornamentiT Semkuli; (luv. part.) pinkitaima/i- pendiḫi, pindiḫi (xur.) samarTali, samarTlianoba pennumanzi, pennuanzi, penniyawanzi (inf.)

penna-, penniya- pennuwar (nom. act.)

penna-, penniya- per (parn- iribi brunvis fuZe) (n.) saxli; (agreTve) ojaxi, saxli; qoneba, kar-midamo = É(-ir/er); parnant- (c., erg./ gasulierebuli -ant sufiqsiT); dir. parna/ É-na saxlSi; abl. parnanza, perza/ É-(er-)za sakuTari saxsrebiT, kerZo sakuTrebidan; denom. *parnawai- (iter. parnawaišk-/parnawišk-)

48

Page 49: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

_ parna-šša mis/Tavis saxlSi; parna-šše-a šuwaizzi uTvalTvaleben mis saxls, ecnobian mis qonebas (samarTl.) luv. parna- (n.) saxli; adj. gen. parnašša/i- peran (Semokl. pé-an, pé; adv., praeverb. da postpos. + gen., dat.-loc.) (sivrciTi mniSvnelobiT) (vinmes an raimes) win; (vinmes) winaSe, Tvalwin, pirispir; (droiTi mniSvnelobiT) win, manamde, -mde, Tavidan, uwin, adre, winaswar; (kauzaluri mniSvnelobiT) -gan, gamo _ peran appa win (da) ukan, isev (da) isev: + iya- xSirad wveva, xSirad misvla; + tarna- (sadme) SeSveba (Tavisuflad Sesvlis da gamosvlis saSualebis micema); + uwa- kultis Sesruleba; peran arḫa (vinmesgan, raimesgan) Sors, iqiT, ganze; win, garSemo: + da- (vinmes) Tvalwin aReba; (visime) zurgs ukan; peran para -mde, manamde, winaswar, windawin; peran šara winaswar, windawin (?); kompozitebSi: peran ḫuyatalla- winamZRoli; peran pedumaš (pittunaš, pedunaš) (sakulto daniSnulebis nivTi raimes satareblad/ gadasatanad) langari (?), CamCa (?), Cafi (?) ANA KÙ.BABBAR-kan ... peran ešzi vercxlze ... pasuxs agebs; ANA PANI ABI-YA mamaCemis mefobis xanaSi (sityvasityviT: mamaCemis winaSe); dKumarbiš-za PANI Z[I-ŠU memi]škiwan daiš qumarbim sakuTar Tavs dauwyo laparaki; nu-za DUMU.NITAMEŠ karti-šmi peran mēmer vaJiSvilebma TavisTvis Cailaparakes peri- (c.) frinveli, Citi (?) = MUŠEN NA4peru- (n.)

NA4peruna-

NA4peruluwa- (med.-pass.) (qviT) mtvreva, nayva (?) NA4peru-

NA4peruna- (c.) klde, qva adj. perunant- kldovani, qviani _ perunaš GURUN (geol.) Jeoda (sityvasityviT: qvis/kldis xili)

NA4peru-

49

Page 50: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

peš- (I) dazela; gaxexva, gawmenda

Sdr. (μ)pašiḫai- peššeant- (part.)

peššiya-, piššiya-, pišša- peššešk-, piššišk- (iter.)

peššiya-, piššiya-, pišša- peššiya-, piššiya-, pišša- dayra, (ga)dagdeba, srola; (visime) mitoveba; ukugdeba; (visime an risame) ugulebelyofa, arad Cagdeba; uyuradRebod /ugulisyurod /daudevrad mopyroba; (raimeze) uaris Tqma, xelis aReba; (mtris) mogerieba, gayra; (agreTve) dakvla (cxovelisa); (agreTve intrans., med. t.t., gvxvdeba zogierTi organos (auli-, nipašuriš) mdgomareobis aRwerisas) oppos. uššiya- gadmogdeba; part. peššeant-; iter. peššešk- (piššišk-); nom. act. piššiyawar _ anda (andan) peššiya- Cagdeba; (tansacmlis) Cacma; appa (appan) peššiya- (visime, risame) ukan gadagdeba; uaryofa, ukugdeba; daviwyeba, uyuradRebod /ugulisyurod /daudevrad mopyroba arḫa peššiya- Sors/iqiT gadagdeba, mosrola; (tansacmlis) gaxda; mitoveba, Tavis danebeba, uaryofa; ugulebelyofa, uyuradRebod datoveba; (raimeze) uaris Tqma; (frinvelebze samkiTxao praqtikaSi aRniSnavs risame gamoricxvas); katta (kattanda) peššiya- gadmogdeba, Cagdeba; para peššiya- gadagdeba, mosrola; gagdeba, moSoreba; šara (šer) peššiya- (zemodan) dagdeba, dayra; idalawe peššiya- boroti (bedis) anabara datoveba; pittiyawar peššiya- sirbilis Sewyveta; šarḫuwant-/ŠÀ (fexmZime qalisTvis) muclis mowyveta/ moSla pešk- (iter.) part. peškant-; supin. peškiwan

pai-1, pe-1 (piya-) pešna-, piš(e)na- (c.) kaci, mamakaci; qmari

50

Page 51: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

= LÚ; abstr. pišnatar/ LÚ-natar (n., r/n-fuZ.) mamakacoba; mamakacisTvis Sesaferisi moqmedeba/saqcieli, gmiroba, sagmiro saqme; aso (penis), sperma _ DINGIRMEŠ pišeneš mamri RvTaebebi; LÚ-natar watkušk- ereqcia L peda-1 (n.) adgili (aRniSnavs ZiriTadad adgilmdebareobas; agreTve mdgomareobas, pozicias/rangs/statuss) = KI; AŠRU(M); pedant- (c., erg./ gasulierebuli -ant sufiqsiT) _ pedi (dat.-loc.), pedi-šši mis adgilze; mis nacvlad; šalli pedan (= KI.GAL) (samefo) taxti, rezidencia, (agreTve) samefo xelisufleba (sityvasityviT: didi adgili); dammeli pedan dausaxlebeli adgili, daumuSavebeli /xeluxlebeli/ auTvisebeli miwa (oppos. A.ŠÀ A.GÀR); tan pedaš meore rangisa (SejibrSi; agreTve miuTiTebs statusze), meorexarisxovani (iTqmis Rvinoze, tansacmelze); tepu pedan saflavi, samare (sityvasityviT: patara adgili); UD.[KAM]-ti ištarna pedi SuadRes (sityvasityviT: dRis Sua adgilas/SuagulSi)š pedan ep(p)- (Tavisi/sakuTari) adgilis dakaveba; pedan ḫar(k)- (Tavisi/sakuTari) adgilis SenarCuneba; pidi ninink- (Tavisi) adgilidan waReba, daZvra, gadatana/ gadayvana, moZroba, mocileba peda-2 (II) waReba/ wayvana, zidva, tareba (Sdr. pipeda-); (drois garkveuli monakveTis) gatareba part. pedant-; nom. act. petummar (peduwar, pedur); inf. I pedummanzi _ aggalan peda- xnulis gavleba; nu-kan mašiēš imma UDḪI.A UGU pedai ramdeni dRec ar unda gaataros iq anda peda- Seyvana; (sityvis) warmoTqma; (sasamarTloSi) sityviT gamosvla; med.-pass.agreTve gadaWimva, gavrceleba; appa peda- (risame) ukan dabruneba; appan arḫa peda- kvlav waReba, moSoreba; arḫa peda- waReba, wayvana, moSoreba; katta peda- (qveviT) waReba/wayvana; kattan arḫa peda- (ambis vinmesTvis) mitana; kattanda peda- Catana, (qveviT) waReba; para peda- (gareT) gatana; parranda peda- (iqiT, sxva mxares) gadatana; šara peda- (zeviT) atana pedant-1 (c., erg./gasulierebuli -ant sufiqsiT) adgili

peda-1

51

Page 52: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

pedant-2 (part.) peda-2

pedaššaḫḫ- (I) moTavseba, Senaxva, gadatana _ tan pedaššaḫḫ- (visime) meore rangis pirad (= qveSevrdomad, vasalad ?) daniSvna/ dasma

peda-1 pedummanzi (inf. I)

peda-2 petummar (peduwar, pedur) (nom. act.)

peda-2 (peran) pedumaš, pedunaš (Zvirfasi liTonis an qvis sagani/WurWeli, romelic gamoiyeneboda raRacis gadasatanad/gadasazidad; gvxvdeba RvTaebisTvis Sewirul saganTa siaSi)

Sdr. peda-2; piddai-1 pezza- (vb. trans., d.m.; gvxvdeba papparš- zmnasTan erTad) inf. pezzauwanzi _ UZ6-š-a-mu pankur pezzauwanzi paiš man momca Txis jiqani (? an rZe?) pezzauwanzi (pezza-Ti aRniSnuli moqmedebis Sesasruleblad) pi (pí, ikiTxeba pé, Semokl. peran)

peran piya-1

pai-1, pe-1 (piya-) piya-2, peya- (I) gagzavna oppos. uiya- gamogzavna ; part. peyant-; iter. piešk- _ para piya- pi(an) (pí-an, ikiTxeba pé-an, Semokl. peran)

peran piyanna / SUM-anna (inf. II)

52

Page 53: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

pai-1, pe-1 (piya-) piyannai- / piyanniya- (durat., I) Cuqeba, dajildoeba inf. piyanawanzi;

pai-1, pe-1 (piya-) piyanazziya- (med.-pass.) 2. sg. praes. piyanazziatta Sen dajildovdebi, dasaCuqrdebi

pai-1, pe-1 (piya-) piyanniya- (durat., I) nom. act. *piyanniyatar / SUM-tar; iter. piyanišk-; supin. piyanniwan

pai-1, pe-1 (piya-) piyant-/ SUM-ant- (part.) _ appa piyant- (omSi) datyvevebuli

pai-1, pe-1 (piya-) NINDApiyantalla/i- (c., Sewiruli puris saxeoba) piyarišša (adv.) ukanonod (?); (subst.) ganukiTxaoba(?), daucveloba(?) *piyatar (SUM-atar), piyawar (nom. act.) Cuqeba

pai-1, pe-1 (piya-) piyauwanzi (inf. I)

pai-1, pe-1 (piya-) piešk- (iter.)

piya-2, peya- pietta- (n., plurale tantum) wili, sargo (miwis an sursaTis) denom. piddai- _ ukturi pietta mudmivi (xangrZlivi droiT micemuli) mflobeloba; piettauri-, pittauri- “didi wilis (kaci), didi wilis (mflobeli)” e.i., miwismflobeli, memamule. Sdr. pitallenni *piḫa- (dadasturebulia mxolod sakuTari saxelebis SemadgenlobaSi) brwyinvaleba, sikaSkaSe; Zliereba (?)

53

Page 54: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

=? ḪI.ḪI; denom. adj. piḫaimmi-, piḫammi- (luv. part., amindis RvTaebis epiTeti: mbrwyinavi an misT. ) *piḫašša/i- (luv.) elva, mexi; (adj.) naTeli, brwyinvale (amindis RvTaebis epiTeti) adj. gen. piḫaššašši- (/ḪI.ḪI-ašši-) *piḫatta- (luv.) brwyinvaleba; Zliereba adj. gen. piḫaddašši- (axasiaTebs RvTaebebisTvis gankuTvnil Sesawirs: brwyinvale, dedebuli an misT.) piggappilu, pikuryalli, pikuduštenaḫ (qasqebTan mimarTebiT naxsenebi epiTetebi, d.m.) _ mŠunailis (kacis qasquri saxeli) piggappilu; mŠunaili (kacis qasquri saxeli) pikuryalli pikkuwaš (subst., d.m.) NA4pilaḫati- (qva) pililišaSAR (n., bostneuli, mwvanili) pilima- (c., sasmeli ?) (μ)pinkit-, penki(t)- (“luv.”, n.) amoburculoba, reliefuri samkauli, ornamenti, Sverili adj. penkitawant- ornamentiT Semkuli; (luv. part.) pinkitaima/i- μpinta- (luv.) niCabi (navisa) μpintanza acc.pl. pindiḫi, pendiḫi (xur.) samarTali, samarTlianoba = NÍG.SI.SÁ _ anišḫiya pindiḫiya (saritualo Sesawiri) (-)p]inzantaš (subst., d.m., gvxvdeba inventaris aRwerilobaSi, etlis nawili?)

54

Page 55: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

pippa- (II da med.-pass.) damxoba, waqceva, Zirs dacema ganadgureba, dangreva (xSirad + arḫa) part. pippant-; iter. pippišk-; inf. pippuwanzi; nom. act. pippuwar (n., r/n-fuZ.) _ MĀMĪTUM šeknuš pippuwar iya- (gadataniTi mniSvnelobiT) ficis gatexa; (TÚG)šeknun (šara) pippa-, šeknuš pippuwar (magiur-simboluri moqmedeba tansacmliT, romlis mizani iyo sakuTari uwmindurebis sxvaze gadatana) šara pippa- (risame) gadafareba, (riTime) dafarva (?) pippalala (qasqebTan mimarTebiT naxsenebi epiTeti, d.m.) _ [...] mTuttu (kacis qasquri saxeli) pippalala pippant- (part.) nom.-acc.sg. pippan (n.)...

pippa- pippeššar (n.) gzavnili, amanaTi (Sdr. uppeššar) pipeda- (med.-pass.) waReba, zidva, tareba pippit (n.) qoneba, avla-dideba (savaraudod, egvipteli gadamweris Secdoma, romelsac aqad. ANA MIMMÛ-KA (“Seni avla-didebiT”) unda gadmoeca xeT. SesatyvisiT kuit(-)kuit) pipita (xur. sakulto termini, xSirad gvxvdeba rogorc RvTaeba nufaTiqis epiTeti) pipitḫi (adj.?) pippitar (n., bostneuli, mwvanili) pipue (I) Selocva, moxmoba (RvTaebisa) pippuwanzi (inf.)

pippa- pippuwar (nom. act.)

pippa- pir

per

55

Page 56: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

piran (ikiTxeba peran) peran

pirešḫannaš, piršaḫannaš, pirzaḫannaš, parzaḫannaš, paršaḫannaš (gen. sg.) (saxelmwifo valdebulebebis mqone saxlis / mamulis / meurneobis nawili) pirmušḫi (xur. sakulto sagani) pirnu- (sxvisi qonebis) ukanonod miTviseba, gaflangva 1.sg.praet. pirnunun NA4piruluwa- (ikiTxeba NA4peruluwa-)

NA4peruluwa- NA4piruna- = peruna- *pirwa- (gvxvdeba sakuTar saxelebSi; dadasturebulia RvTaebis saxeli DPirwa-) klde, qva (an misT.) Sdr. NA4peru-, NA4peruna- pirza

paršza, parza, pirza pirzaḫannaš, parzaḫannaš, paršaḫannaš, pirešḫannaš, piršaḫannaš (gen. sg.) (saxelmwifo valdebulebebis mqone saxlis / mamulis / meurneobis nawili) GIŠpišša- (mcenare (?); Tu unda wavikiTxoT rogorc peššai 3.sg.praes. forma zmnisa peššiya-, piššiya-, pišša- ?) pišša-

peššiya-, piššiya-, pišša- pišena-

pešna-, piš(e)na piššiya-

peššiya-, piššiya-, pišša-

56

Page 57: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

piššiyawar (nom. act.) uyuradReboba, ugulisyuroba peššiya-, piššiya-, pišša-

piškatalla- (c., nom. agent., d.m., sxvadasxva RvTaebis epiTeti: mxsneli, mSveleli?; agreTve kacis saxeli) _d[Kunirša(?)] EN-Y]A? pe-e-iš-kat-tal-la-aš; dAgniš EN-Y[A ...] [p]i-iš-kat-tal-la-aš; dUTU [...] [...p]i-ia-aš-kat-tal-la-aš; mPi-iš-ga-tal-li LÚ URUTaggašta piššišk-, peššešk- (iter.) piški- (iter.)

pai-1, pe-1 (piya-) pišna-, pišnatar

pešna-, piš(e)na NA4pišnuzi- (Tu NA4kirnuzi- ?; minerali, romelsac iyenebdnen minis damzadebisas) pištišti (subst. an adj; (axasiaTebs Svidvarskvlavedis RvTaebas) Sdr. paštištila- piššu- (ikiTxeba paššu-)

-paššu- -pit (an -pat)

-pat pitta- (ikiTxeba pietta-)

pietta- pida-

peda-1, peda-2 piddai-1 (denom., I) ganawileba / gadaxda part. piddant-; durat. piddannai-; iter. piddaišk-

pietta-

57

Page 58: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

piddai-2, pittiya- (II, mogvianebiT I) sirbili, gaqceva, (vinmesgan) gaqceviT Tavis Svela, Tavis daRweva; (agreTve) (ga)frena part. pittiyant-; iter. piddaišk-, pittešk-; caus. μpittanu-; nom. act. pitteyawar _ appa piddai- ukan morbena; appan, appanda piddai- (visime) ukan sirbili; arḫa piddai- (saidanme) gaqceva; awan arḫa piddai- (vinmesgan) Sors gaqceva; katta(n) piddai- (saidanme) saswrafod Casvla, (saidanme an saiTkenme, vinmesken) gaqceva; (xmis) gavrceleba; para piddai- (saidanme) saswrafod gasvla; peran arḫa piddai- (vinmesgan) gaqceviT Tavis Svela, (raimesTvis) Tavis daRweva piddaišk- (iter.)

piddai-1 pittalai- (I;yovelTvis + arḫa) (uyuradRebod) datoveba, mitoveba, uaryofa, (vinmeze/ rameze) xelis aReba pitallenni (xur.-xeT.) valdebulebebis mqone miwismflobeli (?); Sdr. pietta- piddalli-

pittiyalli-, piddalli- pittalwa-, pittalwant- (adj.) wminda, kriala, Seureveli, gauzavebeli, Seukmazavi (iTqmis sakveb produqtebze, agreTve sxvadasxva liTonze), (agreTve) gatyavebuli/ gamoSignuli (saqonlis xorci) piddannai- (durat., II) valdebulebaTa Sesabamisad gadaxda supin. piddaniwan

piddai-1 piddant- (part.)

piddai-1 μpittanu-

pittenu-, pittina-, μpittanu- (μ)pittanummi- (Tu μpittanummi- ?; luv. part., d.m., epiTeti lomisa)

58

Page 59: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

_ [n]u-kan 2 UR.MAḪMEŠ μpit-ta-nu-um-m[i(-) …] ori μpittanummi- lomi pittar (ikiTxeba pattar) pitarḫa(i)ta- (ikiTxeba kaštarḫa(i)ta-) pittauri-, piettauri- “didi wilis (kaci), didi wilis (mflobeli)” e.i., miwismflobeli, memamule

pieta-; Sdr. LÚpidduri- (LÚ)pitteyant-

(LÚ)pittiyant- pitteyawar (nom. act.) gen. pittiyawaš _ pittiyawaš ANŠE.KUR.RA doRis cxeni pittenu-, pittinu-, μpittanu- (I) gaqceva (qalis an risame motacebis, moparvis mizniT) _ + praev./adv.: anda, appa, arḫa, para, šara; IGIḪI.A-waz para pittinuzi Tvalwin agaclis

piddai-2, pittiya- pittešk-, piddaišk- (iter.)

piddai-2, pittiya- pittiya-

piddai-2, pittiya- pittiyalli-, piddalli- (adj.) swrafi (iTqmis arwivze) _ pittiyalliš (piddalliš) GÌR-aš fexmardi (ḫarziyalla-s epiTeti)

piddai-2, pittiya- (LÚ)pittiyant-, pitteyant- (c.) ltolvili = MUNNABTU(M); adv. (LÚ)pittiyantili ltolviliviT

piddai-2, pittiya- pittiyawaš ANŠE.KUR.RA doRis cxeni

pitteyawar

59

Page 60: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

pittinu- pittenu-, pittinu-, μpittanu-

(SÍG)pittula- (c.) maryuJi, yulfi, kvanZi _ pittula- ŠU-aš qamari/ sartyeli an yulfi (tvirTis gadasazidi yuTis xelSi dasaWerad; sityvasityviT: xelis maryuJi, yulfi); pittululit zaḫḫ- qamriT cema Sdr. pittuliya-1, pittuliya-2 pittuliya-1 (c.) SeboWiloba, daZabuloba, tanjva, wuxili, SiSi; (agreTve) kvanZi (RviZlze mkiTxaobis praqtikaSi) Sdr. (SÍG)pittula- pittuliya-2 (vb.) wuxili, dardi, aRelveba, SeSfoTeba _ part. pittuliyant- Sewuxebuli, SeSfoTebuli, daSinebuli; nom. act. pittuliyawar; iter. piddulišk- (nom. act. pidduliškuwar) Sdr. (SÍG)pittula- pittuliyawant- (adj.) Sewuxebuli, uxaliso, TavSekavebuli, Zaldatanebuli

pittula-, pittuliya-1 pittuliyawar (n. r/n-fuZ.)

pittula-, pittuliya-2

piddulišk- (iter.) nom. act. pidduliškuwar

pittula-, pittuliya-2

pituntui- (qasqebis epiTeti, d.m.) _ mPaziziš (kacis qasquri saxeli) pituntui[š] piddunza (luv., pl.) gunda, koSti (fafaSi) Sdr. pakšuwant- LÚpidduri- (maRali Tanamdebobis piri/moxele kviprosidan/ xeT. alasiadan: qalaqis komendanti?) = LÚMAŠKIM(.URUKI/.URULIM); RĀBISU(M) rwmunebuli, mouravi Sdr. piettauri-

60

Page 61: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

pitturi- (an patturi-; d.m., aRniSnavs patara zomis sagnebs, romlebsac sadResaswaulo ritualis dros mefis fexebTan yridnen) piunušiya- (vb., d.m.) 3.sg.praes. piunušiyazi (saritualo teqstis fragmentuli konteqstidan) NA4piuri- (n., Zvirfasi qva an Zvirfasi qvisgan damzadebuli sagani) puḫ- (luv., vb.) brZola, sabrZolo laSqrobis mowyoba puḫammi- (luv., part.) mowyveta, moWra, amoTxra (miwidan; iTqmis yvavilze) puḫla- (c., qalaqis WiSkris aRmniSvneli an misi damaxasiaTebeli saxeli; savaraudod, xaTusas erT-erTi WiSkris saxelwodeba) puḫugari- (SecdomiT: purigari-) puḫunuḫiman (termini RviZlze mkiTxaobis praqtikidan: RviZlis nawili an raime paTologia) puḫuši (xur. sakulto termini) pukk- (med.-pass.) (vinmesTvis) saZulveli/ sazizRari/ saZageli/ arasasurveli yofna part. pukkant- saZulveli, sazizRari, saZageli, arasasurveli; caus. pukkanu- (I) (nom. act. pukkanumar, pukkunumar; iter. pukkanušk-; part. pukkanuwant) _ pukkanumaš SISKUR pukkanu- (caus., I) (visime) saZulveli/ sazizRari/ saZageli gaxdoma; SuRlis, ganxeTqilebis gamowveva; nom. act. pukkanumar (pukkunumar) SuRli, ganxeTqileba; iter. pukkanušk-; part.pukkanuwant) _ pukkanumaš SISKUR SuRlis/ ganxeTqilebis (sawinaaRmdego) rituali

61

Page 62: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

pukk- pukuri-, pukurui- (c., xur. termini RviZlze mkiTxaobis praqtikidan) pul- (n., l-fuZ.) wili, kenWi denom. pulai- (I) _ pul tiya- wilisyra; DINGIRMEŠ pulaš wilisyris/ kenWisyris (monawile) RvTaebebi; EZEN4 pulaš wilisyris/ kenWisyris dResaswauli pulla- (c.) ymawvili, patara; bavSvi = TUR-la; DUMU-(l)atar (vaJi)Svilis, umcrosis mdgomareoba (ojaxSi) _ É pul[la- (É DUMUMEŠ-an) bavSvebis saxli DUGpulla- (c., puris Sesanaxi WurWeli; Sdr. fal. pulašina/ wulašina-puri) Sdr. DUGpulluriya pulai- (I) wilisyris/ kenWisyris mowyoba LÚpulala- (c., msaxuri/ moxele) wilisyris Camtarebeli/ momwyobi (?)

pul- NINDApulliš(ša)- (a-fuZ. ?, namcxvris an puris saxeoba) μpulpuli[(-) (subst., d.m., savaraudod Zeli; koWi; mori) pulpulumi- (c., liTonis sagani) DUGpulluriya (a-fuZ. ?, raRacis Sesanaxi WurWeli) Sdr. DUGpulla- pulušḫi[(-) (d.m., fragmentuli konteqstidan) NINDApun(n)iki- (namcxvris an puris saxeoba) punta- (subst., d.m.)

62

Page 63: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

_ nu karu pu-u[-un-ta-...] IŠTU ḪUR.SAGAšk[ašipa ...] kinuna 1 MÁŠ.GAL pi-x[...] anzel IŠTU x[...] pu-u-un-ta-az URUḪar[-...] μpundannu[š] (d.m.) _ nu ḪUR.SAG m[urišta ... ] μpu-un-da-an-nu-u[š ... ] puntariya- (I) sijiute, Wirveuloba, urCoba nom. act. puntariyawar; adj. puntariyalli- puntariyalli- (adj.) _ ANŠE-aš-ma-za GIM-an puntariyališ zi[k] MUNUS.LUGAL dIŠTAR-iš viriviT jiuti xar, Sen, dedofalo iSTar

puntariya- puntariyawar (nom. act.) sijiute, Wirveuloba, urCoba, dauTmobloba

puntariya- punuḫulzi, punuḫunši, punuḫunzi, punuḫušši (xur.) gmiroba, simamace, Zala _ kibiššiya punuḫunšiya (Sesawiris saxeoba) punušš- (I) (vinmesTvis) SekiTxvis dasma, rCevis/ nebarTvis kiTxva, (visime) dakiTxva, gamokiTxva, (visame/ risame ambis) kiTxva, Setyoba, (risame) gamokvleva/ gamorkveva, gageba = ÈN.TAR; iter. punušk- (nom. act. punuškiwar); nom. act. punuššuwar _ BĒLI-YA-ya-an (acc.) ŠA KUR-TI AWĀTEMEŠ (acc.) punušdu dae, Cemma batonma mas qveynis ambebi gamohkiTxos!; LUGAL-un punuššanzi (isini) mefes hkiTxaven (/ mefisgan aiReben rCevas an nebarTvas); n-an punušta [kuit-wa] uwaš da mas hkiTxa: “[rad] moxvedi? nu mPallariyan(acc.) kēdani memini (dat.) punuššuen falarias vkiTxavT am ambis Sesaxeb”; nu-šši (dat.) waštul (acc.) punuššandu dae, mas codva mohkiTxon! appa punušš- (vinmesTvis risame Sesaxeb) SekiTxvis xelaxla dasma; appan arḫa punušš- (risame) guldasmiT gamokvleva/ gamorkveva pupaša (subst., d.m.)

63

Page 64: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

LÚpupu- sayvareli, Semcdeneli (mamakaci) denom. *pupuwai- mruSoba (abstr. LÚpupuwatar); adj. *pupuwala/i- (denom. pupuwalai-; nom. act. pupuwalatar) pupulli- (n.) nangrevebis grova =? DU6.URU(MEŠ)

puwai- puppušša- (med.-pass.) dafqva/ dafxvna/ danayva (iTqmis NA4mar(r)uwašḫa-ze) 3. sg. praes. med.-pass. puppuššatari ifqveba/ ifxvneba/ inayeba

Sdr. (μ)puššai- pupuwalai- (I) (qalis) Secdena, cduneba, moxibvla (?) nom. act. pupuwalatar (n., r/n-fuZ.) (qalis) cduneba (?); mruSoba (?) _ MUNUS!-n[an kuiš(?)] pupuwalaizzi nu-za-kan pupuwalatar ZAG-a-š[šan] arnuzzi vinc qals Seacdens (?) da mruSobas (?) Caadeninebs; SISKUR pupuwalannaš mruSobis (?) (gamosasyidi) rituali/ Sesawiri

LÚpupu- pupuwalli- (n.) nangrevebis grova =? DU6.URU(MEŠ)

puwai- LÚpupuwatar (n., r/n-fuZ.) col-qmruli sareclis SebRalva (Tu) qalis gaupatiureba (?)

LÚpupu- GIŠpura[- (xe an xis sagani) puramimma- (adj., d.m., axasiaTebs cxovelis xorcs/ Signeuls, romlis mixedviTac winaswarmetyvelebdnen (SUMEŠ) da tyavs (KUŠ)) purana (a-fuZ.? sagani sainventaro siidan)

LÚpurapši- (xur., c., kultis msaxuri, qurumi)

64

Page 65: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

purašta- (adj., d.m., axasiaTebs nagebobis nawils: damskdari, daZvelebuli, gacveTili ?) puri- (c.) bage, tuCi, (agreTve) kide, piri (WurWlisa), qoba (tansacmlisa) _ aššaweš pureš kargi bageebi (= RvTaebis gulis mosagebad maamebeli sityvebis warmomTqmeli bageebi); puriyaz saxiT/ TaviT win (sityvasityviT: tuCebiT win; oppos. arraz fexebiT win / ukuRma); purin dai- tuCebTan mitana (sasmisis); šarazzis puriš zeda tuCi (GIŠ/GI)puri-, (GIŠ/GI)puriya- (c., xis, liTonis an lerwmisgan mownuli) langari, Taro (an misT.) puri (puriya, wuriya xur. sakulto termini: sxivi, naTeba) _ SISKUR puriyaš (Sesawiri) (μ)puriyalla/i- (n., “luv.”) alikapi puriyanza (subst., d.m.) _ [...] kattan URU-aš pu-u-ri-ia-a[(n-za)] [(ḫū)-...] (saritualo konteqstidan) purigari- (araswori daweriloba sityvisa puḫugari-) puripu-x[-...] (subst., d.m., tansacmlis saxeoba ?) purišiyala-

purušiyala- purga- (c., sxeulis wyvili nawili/ organo; teqstebSi ixsenieba misi liTonis gamosaxuleba) purni (xur. sakulto / sataZro obieqti an kultis adgili) saxli, taZari purpura/i- (c.) (comis, Tixis) gunda, (liTonis) burTula NINDApurpura- (c.) mrgvali puri an namcxvari

65

Page 66: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

μpurpuriyama- (“luv.”) (naTesauri) kavSiri, urTierToba, movaleoba; naTesaobis xarisxi DUGpurpuriš- (n., š-fuZ., mucliani WurWeli: qoTani?) puršta-

purašta- purti[(-) (subst., d.m.) _ nu-ššan pu-ur-ti[(-)...] purulli-1, wurulli-, purulliya- (c., d.m., Seicavs xaT. sityvas wur/ wuur/ puur miwa, qveyana; qveynis mosaxleoba) adj. gen. (luv.) purulliyašši- “furulis” dResaswaulisa _ EZEN4 purulliyaš (wurul(l)iyaš) “furulis” dResaswauli (xaT. warmoSobis didi sagazafxulo-saaxalwlo dResaswauli, romlis Catarebisas warmoiTqmeboda miTi amindis RvTaebis gveleSapTan (xeT. MUŠilluyanka-) brZolis Sesaxeb) purulli-2 (xur.) saxli, taZari, sasaxle gen. (xur.) purullewe (qalRmerT xebaTis epiTeti) _ EGIR-ŠU-ma dḪebat purullepe ekuzi amis Semdeg is svams “saxlis” xebaTis (sadidebels) purulliya-

purulli-1, wurulli-, purulliya- purulliyašši- (luv., adj. gen.) “furulis” dResaswaulisa

purulli-1, wurulli-, purulliya- purullišši (xur. termini msxverplSewirvis praqtikidan) _ EGIR-ŠU-ma purulliššiya šipantanzi (kedris RvTaebebis moxmobis ritualis aRwerilobidan)

purulli-2 purungi/a- (c., oqros an vercxlis samkauli) purundukarrit(a) (xur. samisno termini)

66

Page 67: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

URUpurušḫandumna- (adj. < URUPurušḫanda q. furusxanda) furusxandeli purušiyala-, purišiyala- (matylisgan/ Salis Zafisgan gakeTebuli) gvirgvini, (Tavze Semosakravi) zonari purut- (n.) miwa, niadagi, talaxi, Slami; Tixa, alizi; baTqaSi denom. puruttai- (I) TixiT Selesva, mobaTqaSeba; puruteššar (n., r/n-fuZ.) (alizis) nageboba _ purut tiya- (Senobis) aliziT gadaxurva; šakuniyaš purut Tixa, Tixamiwa; tannattan purut aoxrebuli/ gaCanagebuli/ dacarielebuli qalaqi (sityvasityviT: carieli miwa) purza-x (d.m.) pušš- (I) (astr.) dabneleba (?) 3.sg.praes. pušzi/ pušza/ puzza _ man / BE pušzi rodesac dabneldeba (iTqmis mzeze an mTvareze) (μ)puššai- (I) daqucmaceba, nayva, fxvna, dakepva, wvrilad daWra, Wyleta, sresa (gaormag. puppusša-) _ anda puššai-, arḫa puššai- daqucmaceba Sdr. puppusša-; puwai- luv. (μ)puššai- daqucmaceba, nayva, fxvna (TÚG)puššaimi- (c., tansacmlis saxeoba) puššali- (c., gamaSi/wvivsaxvevi an fexsacmeli)

μpuškantatar (abstr., r/n-fuZ.) boroteba, mzakvroba puškanti-

puškanti- (adj.) boroti, mzakvari pušpuša/i- (c., subst., d.m., gvxvdeba waršulaš-Tan erTad) pušzi

pušš-

67

Page 68: mikenuri saberZneTi B-xazovani teqstebis Suqze · 2016. 4. 1. · P. Reichert, Glossaire inverse de la langue Hittite, Revue Hittite et asianique (Paris), 1963, 61-143. E.H. Sturtevant,

68

pūt (pu-<ru->u-ut, araswori daweriloba sityvisa purut-) pudaḫa- (subst., d.m.) _ EZEN4 pudaḫa-/ puteḫa- (dResaswaulis saxelwodeba) GADAputalli(ya)- (Zvirfasi qsovili) denom. (μ)putalliya- (I) damagreba, SemoWera, Semortyma (srtylis, qamris da a.S.); (jaris iaraRiT) aRWurva, saomrad momzadeba; part. putalliyant- iaraRiT aRWurvili, SeiaraRebuli, saomrad momzadebuli (SÍG)puttar (Tmis) bRuja, kululi, bewvi EZEN4 puteḫa- (dResaswaulis saxelwodeba)

pudaḫa- (MUN)puti- (c.) natexi/ kvniti, grova (iTqmis marilze; agreTve marilis sazomi erTeuli) pudiḫi- (xur. termini, keTildReobis aRmniSvneli) STamomavloba (?) putkiya- (med.-pass.) amosvla, afueba (comisa); gazrda (iTqmis Zirmagaraze, simsivneze, kopze an misT.) iter. putkišk- puwai- (I) Wyleta, nayva, fqva, daqucmaceba

(μ)puššai- luv. iter. (μ)puššai-

TÚGpuwaliya- (n., gamaSi/ wvivsaxvevi an fexsacmeli) puwatti- (c.) niSani, feri, damRa = ŠE.BE.DA; ŠIMTU/ŠINDU puzza

pušš-